Visi gyventumėme geriau, jeigu šalyje atsirastų daugiau gerų darbo vietų ir būtų mokamas adekvatus darbo užmokestis. Deja, šiandieninė ekonominė situacija toli gražu neprimena išsvajoto scenarijaus. Pajamų nelygybė auga ir šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Naujoji Vyriausybė žada šią problemą spręsti. Planuoja pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius. Tuo tarpu ekonomistai šią strategiją kritikuoja. Sako, kad būtų naudingiau didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).

Nelygybė bado akis
„Mes pernelyg apmokestiname gaunančius mažiausias pajamas. Pagal uždirbančių mažesnį nei vidutinį atlyginimą apmokestinimą, esame vieni iš lyderių Europoje. Aišku, visose valstybėse yra mokesčių progresyvumas, tačiau jis dažniausiai pasireiškia ne skirtingais tarifais, bet per neapmokestinamą pajamų dydį, ką turime ir Lietuvoje“, – niūrą tiesą „Šiaulių naujienoms“ atskleidžia ekonomistas Rokas Grajauskas.

Ilgą laiką neapmokestinamas pajamų dydis pas mus taip pat buvo labai žemas. Tik nuo šių metų pradžios jis pakeltas iki 200 eurų. Pagal dabartinį valstybės biudžeto projektą ši suma turėtų kilti iki 310 eurų. Vadinasi, pamažu pradedama daugiau dėmesio skirti šiai problemai.

Kita vertus, ekonomistas sako, kad reikėtų galvoti apie platesnį NPD taikymą. Taikyti tiek darbdavio, tiek darbuotojo „Sodros“ įmokoms. Tuomet daugiau pinigų liktų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų kišenėse ir tokiu būdu nelygybė mažėtų.

Neramina ir faktas, kad Lietuvoje yra daug pensinio amžiaus žmonių, gaunančių mažas pensijas. Negana to, vidutinė pensija sudaro trečdalį vidutinės algos. Tai vienas iš pačių mažiausių santykių. Keisčiausia, kad per ketverius socialdemokratų valdymo metus pensijos augo labai nežymiai, nors valstybės pelnas augo maždaug dvigubai sparčiau.

Išeitis – mažinti mokesčius
Naujoji valdžia sugalvojo problemos sprendimo būdą – pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius. Pašnekovo nuomone, šis variantas neatneštų daug naudos.

„Darbo jėgos apmokestinimo rodiklis jau ir taip yra pernelyg aukštas. Todėl dar labiau apmokestinti, pavyzdžiui, gaunančius didesnes pajamas yra netikslinga. Lietuvoje vis dar esame labai priklausomi nuo užsienio investicijų, o pakėlę mokesčius dalies jų netektumėme“, – pabrėžia R. Grajauskas.

Ekonomistas sako, kad verslininkai darbo jėgos apmokestinimą įvardija kaip vieną iš didžiausių problemų, stabdančių verslo plėtrą ir trukdančių investuoti. Investicijos yra ekonomikos augimo pagrindas. Todėl papildomais mokesčiais galbūt tik pakenktumėme šalies ekonomikai.

Socialinės išmokos pas mus taip pat yra juokingos. Pavyzdžiui, suma, mokama už vaikus, yra mažytė. Tačiau mes vis tiek kalbame apie gimstamumo skatinimą. Išmokos už vaikus turėtų būti gerokai didesnės. Tuomet galbūt išmokas siejant su pajamų lygiu, daugiau lėšų būtų perskirstoma jaunoms šeimos ir mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Viduriniosios klasės nykimas – dar viena mūsų šalies problema. Tik nedidelis sluoksnis žmonių uždirba pakankamai gerai. Dauguma negali pasigirti dideliais atlyginimais. Situacija gali pasikeisti tik pritraukus daugiau užsienio ar vietos investicijų.

„Ekonomika atsigauna, kai įmonės gerai vertina ateities lūkesčius. Kai įmonės pradeda teigiamai vertinti ateitį, tuomet didėja paklausa darbuotojams ir konkurencija. Tokiu būdu pradeda kilti ir atlyginimai. Kai auga atlyginimai, žmonės turi daugiau pinigų ir plečiasi vidurinioji klasė“, – paaiškina R. Grajauskas.

Vadinasi, jeigu valstybė taikytų mažesnius mokesčius verslui ir didintų neapmokestinamą pajamų dydį, pajamų nelygybė mažėtų. Galbūt tuomet sulauktumėme daugiau užsienio investicijų ir tuo pačiu labiau tenkinantį atlyginimą.

Į viršų