Mokytojų teigimu, vaikai kreipiasi į pažįstamus ir artimuosius, kad šie paskolintų nedidelę sumą pinigų.
Jolantos GRUBLIAUSKAITĖS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Trūkstant žinių apie atsakingą skolinimąsi ir asmeninių finansų valdymą, nemažai jaunuolių dar besimokydami mokyklose pradeda naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, teigia Lietuvos ekonomikos mokytojai. Asmeninių finansų instituto organizuotos ketvirtosios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis pedagogų įsitikinę, kad neatsakingas skolinimasis yra opi moksleivių problema.

Reikia pradėti nuo kišenpinigių
„Finansinio elgesio pagrindai susiformuoja dar mokykloje ir didele dalimi lemia tai, kaip jaunas žmogus tvarkysis savarankiškai studijų metais ir vėliau. Kaip rodo ekonomikos mokytojų pastebėjimai, nors apie asmeninių finansų valdymą pamokose kalbama vis daugiau, tačiau tik maža dalis moksleivių įgytas žinias pritaiko praktikoje. Todėl naujųjų mokslo metų pradžia – puiki proga tėvams aptarti asmeninių finansų temą su savo atžalomis, pradedant nuo kišenpinigių limito nustatymo ar jų panaudojimo galimybių aptarimo“, – sakė vieno Lietuvoje veikiančio banko Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Ekonomikos mokytojų apklausos duomenimis, 29 proc. pedagogų mano, kad moksleiviai turi apsčiai problemų dėl skolinimosi, kai kurie jų net įsigudrina naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Toks pat nuošimtis mokytojų teigė, kad vaikai nedideles sumas skolinasi iš pažįstamų ir artimųjų. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo sunku įvertinti situaciją, tačiau nė vienas pedagogas neišreiškė nuomonės, kad moksleiviai nesusiduria su skolinimosi problemomis.

Nesupranta kredito istorijos svarbos
Anot O. Bložienės, tokią situaciją mokyklose gali lemti tai, kad moksleiviai dar nesugeba atskirti poreikių nuo norų bei tinkamai įvertinti, kokių pasekmių tolesniame gyvenime gali turėti kredito istorija. Tuo įsitikinę ir apklausoje dalyvavę ekonomikos mokytojai – beveik pusė jų (47 proc.) teigė, jog moksleiviai nesupranta kredito istorijos svarbos, o 17 proc. pripažino, kad moksleiviai apskritai nieko nežino apie kredito istoriją.
„Savarankiškas jauno žmogaus gyvenimas neretai prasideda nuo finansinio įsipareigojimo – studijų paskolos. Todėl atsainus požiūris į kredito istoriją ir skolinimąsi gali apkartinti ne tik laiką universitete, bet ir ne vienerius metus po to. Ir ne vien dėl to, kad dėl įrašų kredito istorijoje toliau skolintis gali būti brangiau ir sudėtingiau. Svarbiausia, jog tai parodo asmens nesugebėjimą gyventi pagal savo pajamas arba neatsakingą požiūrį į prisiimamus įsipareigojimus“, – teigė O. Bložienė.

Pirmiausia – kaupti žinias
Apklausos duomenimis, tik 48 proc. ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai aktyviai domisi tinkamu asmeninių finansų valdymu – tai jiems svarbu jau šiuo metu arba planuojant savo ateitį. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) pedagogų tvirtino, kad vaikams labiau rūpi investavimas nei kitos asmeninių finansų temos.
„Jaunosios kartos maksimalizmas, paprastai paveiktas filmuose, knygose ar socialinėje erdvėje peršamu įvaizdžiu apie greitą pelną, iš dalies yra suprantamas. Tačiau investavimas nėra ta tema, nuo kurios turėtų prasidėti finansų pažinimas ir savarankiškas gyvenimas. Svarbiau pirma įgyti elementarių asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių – tokių kaip taupymas, išlaidų planavimas, biudžeto sudarymas. Visa tai galbūt taptų pagrindu tolimesniems žingsniams investavimo link“, – komentavo O. Bložienė.

Įgūdžiai atsinešami iš šeimos
Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, nors pedagogai yra labai svarbus finansinių žinių šaltinis ir gali daryti įtaką jaunimo finansinei elgsenai, tačiau praktiniai įgūdžiai dažniausiai atsinešami iš šeimos. „Artimųjų rate būtina skirti deramą dėmesį finansinio raštingumo ugdymui – būtent čia geriausia gesinti potencialių problemų židinius. Todėl tėvai, ruošdami savo atžalas naujiesiems mokslo metams, turėtų ne tik tradiciškai pasirūpinti mokyklinių prekių rinkiniais, bet ir aptarti su jais kišenpinigių naudojimo bei kitus aktualius finansinius klausimus“, – sakė ekspertė.
Į ketvirtą klasę savo sūnų išleidusi šiaulietė Kristina tikino, kad prieš mokslo metų pradžią jau spėjo aptarti su sūnumi asmeninių finansų tvarkymą. „Su sūnumi apie finansus pradėjau kalbėti, kai jis buvo dar visai mažas. Man atrodo, kad tik tada, kai vaikas supranta pinigų vertę, kai žino šeimos padėtį, galima išvengti problemų. Tenka matyti, kad vaikas parduotuvėje krenta ant žemės, tranko kumščiais į grindis, jog jam tėvai nenuperka norimos prekės, o pastarieji tuo metu raudonuoja ir nebežino, kur akis dėti. Nuolat šiuo klausimu dirbame su sūnumi ir džiaugiamės, kad nesusiduriame su tokiomis problemomis“, – pasakojo ketvirtoko mama.

Pinigai – lyg atsibodusi lėlė
Moteris teigė, kad kiekvieną darbo dieną, išlydėdama sūnų į mokyklą, duoda jam 5 litus, kad šis nusipirktų maisto. „Visada domiuosi, kaip jis išleido pinigus. Tėvai vaikus pažįsta iš žvilgsnio. Jei jis meluoja – suka akis į kitą pusę. Bet mes bendraujame gana atvirai. Jis pats supranta, kad jeigu nori augti didelis, o jam šiuo metu tai yra labai aktualu, turi valgyti teisingai“, – sakė ji.
Šiaulietė Kristina tikino, kad klasėje yra tokių vaikų, kurie nesugeba susitvarkyti su savo kišenpinigiais, todėl neretai bendraklasių prašo paskolinti trūkstamą sumą. „Viena sūnaus klasės draugė ilgą laiką visiems vaikams, kurie tik prašė, skolino pinigus. Pasirodo, ne visi vaikai jai tuos pinigėlius grąžindavo, o ji pati net nebeprisimindavo nei kiek, nei kam skolino. Vėliau mokytoja pastebėjo šią problemą ir pakalbėjo su mergaite, kad savo pinigėlius reikia laikyti prie savęs, nes atsiras tokių vaikų, kurie gali piktnaudžiauti. Akivaizdu, kad tikrai yra tokių vaikų, kurie nesupranta pinigų vertės. Jiems pinigai – lyg sena lėlytė, kuri atsibodo ir kažkam padovanojo, nesusimąstydami, ar ją dar grąžins, ar ne“, – teigė ji.

Santaupos garantuoja linksmą vasarą
Ketvirtoko mama pasakojo, kad pinigų vertę sūnus suprato, kai šeimoje buvo nuspręsta taupyti pinigus atostogoms. „Mūsų šeima į vaiko mokslus žiūri kaip į darbą. Kada jo žinios yra gerai įvertinamos mokytojų ir jis parsineša dešimtuką, mes į jo taupyklę įmetame po 10 litų. Sūnus nusprendė, kad tuos pinigėlius leis ne kokioms nors mažoms smulkmenoms: gumoms, mašinėlėms ir pan., bet taupys juos vasaros atostogoms. Tiesa, taip elgiamės ne dėl to, kad bandytume jį papirkti, o dėl to, kad jis jaustųsi paskatintas. Mūsų sūnus supranta, kad visas žinias jis kaupia tik dėl savęs“, – pabrėžė moteris.
Kai šeima nuvyksta į kurortą, tėvai gali visiškai atsikvėpti ir nesukti galvos, kad vaikas nepaliaujamai tampys už rankos ir prašys nusivesti į visus atrakcionus, kad norės išragauti visų įmanomų saldėsių. „Sūnus prieš kelionę paskaičiuoja, kiek dienų tęsis atostogos, kokią sumą per dieną jis gali išleisti, o nuvykęs jau renkasi, ką gali sau leisti už šią sumą“, – savo auklėjimo metodus atskleidė šiaulietė Kristina.