Nuo gegužės mėnesio, kai startavo iniciatyva „Lietuva be šešėlio“, raginanti visuomenę pranešti apie nelegalią prekybą, elektroniniame įrankyje šešėlinei prekybai pažaboti www.beseselio.lt gyventojai pažymėjo beveik du tūkstančius vietų, kuriose galimai klesti nelegali prekyba. Iniciatyvos autorių teigimu, visuomenės nusivylimas, nepasitikėjimas valdžios įstaigomis, dideli mokesčiai, skatinantys pateisinti nelegalią prekybą – tai tik kelios priežastys, lemiančios svetainėje gausiai žymimų šešėlinės prekybos taškų atsiradimą.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Iniciatyvos rezultatais susidomėjo Seimas
Rugsėjo pabaigoje Seime vykusiame pasitarime, kurio metu buvo bandoma atsakyti į klausimą – ką daryti ir kaip pažaboti nelegalią prekybą rūkalais ir alkoholiu, dalyvavo ir „Lietuva be šešėlio“ iniciatyvos autoriai. Šiuo metu svetainėje pateiktame žemėlapyje daugiausia pažymėtų tamsių dėmių – nelegalios prekybos vietų – telkiasi apie didžiuosius miestus.
Pasak generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio, vien per pastarąjį pusmetį policijos iniciatyva buvo surašyta 2000 protokolų, nurodančių nusikalstamą su nelegalia prekyba susijusią veiklą. Komisaras pripažįsta, kad nors svetainėje paskelbta informacija reikalauja papildomų policijos laiko resursų, o kai kurie pranešimai būna melagingi, piliečių pateikta informacija yra visokeriopai naudinga. „Džiugu, kad šitas projektas parodo, jog visuomenė yra susirūpinusi nelegalia prekyba. O mums – garbės reikalas sureaguoti tinkamai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Šiauliuose išaiškinti du atvejai
Svetainėje www.beseselio.lt šiuo metu yra pažymėti 851 nelegalios prekybos cigaretėmis, 623 – alkoholiu, 395 – kuru taškai. Bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, remiantis www.beseselio.lt pateikta informacija, nelegali prekyba papildomai sustabdyta 81-oje šešėlio žemėlapyje nurodytoje vietoje.
Tuo metu Šiauliuose gyventojai pažymėję apie 30 taškų, kur galimai verčiamasi nelegalia prekyba.
Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys informavo, kad Šiaulių pareigūnams šio tinklalapio dėka pavyko nustatyti 2 atvejus, kai asmenys vertėsi šešėline prekyba.
„Tinklalapyje pateikiama tik abstrakti informacija, t. y. žmonės nurodo rajoną, kuriame vykdoma tokia nelegali veikla, ir tinklalapyje tai atsispindi juodu apskritimu apie 200-300 metrų spinduliu. Pareigūnams reikia įdėti nemažai darbo, kad nustatytų tikslų adresą. Be to, nurodomos vietos sutampa su policijai jau žinomomis vietomis, kurias policijos pareigūnai kontroliuoja ir šiose vietose yra nustatę pažeidimus bei tuos asmenis nubaudę. Per mėnesį sulaukiame 2-3 tokių pranešimų. Norėtųsi, kad šiauliečiai kiek aktyviau informuotų pareigūnus“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.

Kalti dideli akcizai
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai pasižymi itin didele tolerancija šio tipo nusikalstamai veiklai (nelegalias prekes toleruoja 62 proc. visuomenės). Kita vertus, jos priežasčių specialistai siūlo ieškoti ir grįžtant prie produktų kainą sudarančių dalių.
Santykiniais skaičiavimais, akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tokia situacija sudaro sąlygas augti šešėlinei rinkai, o akcizų padidinimas tokioms prekėms kaip tabakas, alkoholis ar kuras neilgai trukus leidžia stebėti mokesčių iš legalios prekybos sumažėjimą ir išaugusius kontrabandos rodiklius.
Pažaboti nelegalią prekybą specialistai siūlo ir griežtinant baudas. Tačiau vis garsiau kalbama apie įstatyminės bazės koregavimą bei apribojimų gauti socialines lengvatas nustatymo asmenims, įtariamiems ar nubaustiems dėl su nelegalia prekyba susijusios veiklos.
Iniciatyvos autorių teigimu, šešėlinė akcizinių prekių rinka iš kiekvieno Lietuvos mokytojo kasmet atima apie 28 tūkstančių litų arba kiekvieno pensininko – apie 3 tūkstančius litų, iš viso šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.

Reikalingi išsamūs duomenys
Projekto „Lietuva be šešėlio“ rengėjai ragina visuomenę nesustoti ir siųsti duomenis apie nelegaliai organizuotą prekybą. „Piliečių suteikta informacija ne tik padeda nustatyti nelegalios prekybos vietas ir stabdyti jų veiklą, bet ir leidžia stebėti šešėlinės prekybos pobūdį, dinamiką. Todėl visų žmonių, skelbiančių informaciją svetainėje, norime paprašyti duomenis pateikti kuo išsamiau – nurodyti ne tik prekybos vietos adresą, bet ir aprašyti veiklą: kokiomis prekėmis prekiaujama, kokio masto prekyba vykdoma, kas parduoda, kam parduodamos prekės ir kt.“ – pabrėžė vienas iš iniciatyvos autorių Kęstutis Kupšys.
Anot K. Kupšio, prieš pradedant tyrimą policijai svarbu gauti kuo daugiau informacijos: pavyzdžiui, kokiais gėrimais – surogatiniais, „samane“ ar kt., prekiaujama, iš kur atvežtos (Rusijos, Baltarusijos ar kt.) parduodamos cigaretės, kaip parduodamas kuras (nupilamas iš vilkikų bakų, pilstomas iš atskirų talpų, laikomų garaže ar kt.), ar prekybos vieta veikia nuolat, ar tam tikru laiku, kiek laiko vykdoma prekyba ir pan.