Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė pastebi, kad lietuviai per mažai dėmesio skiria santaupoms, o tai neretai lemia žmonių įsiskolinimo problemas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Algimantas BALTRUŠAITIS
Augant pajamoms ir vartojimui, gyventojai pamiršta taupyti – pasaulinės taupymo dienos išvakarėse pastebi vieno komercinio banko Asmeninių finansų instituto ekspertai.
Tikslo siekia skolindamiesi
Jų tvirtinimu, lietuviai taupymui skiriamu dėmesiu vis dar turi vytis kitas šalis – namų ūkių santaupoms skiriamos sumos ir pajamų santykis yra net 9 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Tai ne tik lemia menką finansinę apsaugą, bet ir skatina finansinių tikslų siekti skolinantis.
„Tokie ekonominės aplinkos pasikeitimai, kaip šiemet ūgtelėjęs minimalus darbo užmokestis, kitąmet įsigaliosiantys neapmokestinamo pajamų dydžio pokyčiai, žema palūkanų norma, auganti tikimybė įsivesti eurą bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje, sudaro prielaidas didesniam namų ūkių vartojimui 2014-aisiais“, - teigia Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
„Tačiau spalio 31-ąją minima pasaulinė taupymo diena – puiki proga priminti apie taupymo svarbą, kurią Lietuvos gyventojai linkę ignoruoti, teikdami pirmenybę ne kaupimui, o vartojimui“, - sako O. Bložienė.
Taupymo svarba mažėja
Tai patvirtina praėjusiais metais banko atlikto Lietuvos namų ūkių finansinio elgesio tyrimo rezultatai, demonstruojantys, jog didėjant namų ūkio pajamų dydžiui, kuris tenka vienam namų ūkio nariui, taupymo svarba mažėja. Apklausos duomenimis, Lietuvoje piniginių santaupų neturėjo daugiau nei trečdalis apklaustų namų ūkių.
Palyginus su kitomis ES šalimis, taupymo norma Lietuvoje, siekianti 1,2 proc., yra viena mažiausių (ES vidurkis siekia daugiau nei 11 proc.). Tiesa, latviai į kaupimą žiūri dar atsainiau ir išleidžia viską, ką gauna, o jų taupymo norma – neigiama. Tačiau, pavyzdžiui, estų taupymo norma už lietuvių didesnė beveik penkis kartus.
Klimpsta į skolas
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pastebi, kad taupymas nėra tik recesijos laikotarpio atributas, veikiau priešingai – vienas svarbiausių jo tikslų yra pasiruošimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiams. Tačiau, kaip rodo tyrimai, „juodai dienai“ Lietuvos gyventojai nėra pakankamai pasiruošę – tik 11 proc. santaupų turinčiųjų namų ūkių turi sukaupę sumą, kurios dydis viršija 3-6 mėnesių pajamas.
Pasak O. Bložienės, santaupos – tai ne tik finansinė apsauga sunkiu gyvenimo laikotarpiu, bet ir prevencinė priemonė prieš neracionalų skolinimąsi, o pastarasis, kad ir kaip paradoksalu, labiau pastebimas augant pajamoms. Banko Lietuvos namų ūkio finansinio tyrimo duomenimis, gyventojai skolinasi net kasdienėms išlaidoms, nedideles sumas, užuot jas sutaupę – daugiau nei pusė namų ūkių, ėmusių greitąjį kreditą praėjusiais metais, pinigus išleido kasdienėms reikmėms. Dar dešimtadalis namų ūkių skolintas lėšas naudojo kelionėms, atostogoms, laisvalaikio užsiėmimams, po 7 proc. – kompiuterių ir vaikiškų prekių pirkimui, 4 proc. pirko buitinius prietaisus ir elektronikos prekes.
„Augant gyventojų pajamoms ir stabilizuojantis namų ūkių finansinei situacijai, svarbu neužmiršti pirmiausia „susimokėti sau“ – dalį pajamų skirti santaupoms formuoti arba proporcingai padidinti atidedamą sumą. Tik išugdžius taupymo įpročius, svarbiausius finansinius tikslus pavyks įgyvendinti nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis“, − apibendrina O. Bložienė.
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad greitieji kreditai į liūną klampina visus, tačiau sunkiausia – jaunimo padėtis. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės retai tikrina asmens kreditingumą, todėl nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių siekiančius kreditus gali pasiimti psichiškai neįgalūs ar pakankamų finansinių pajamų negaunantys asmenys.
