facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-09-02 26

Irūnas: „Kai dabartiniai batsiuviai išmirs, nebebus kam batų taisyti.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Batsiuvyste užsiimančius asmenis prisimename tik ištikus bėdai: nulūžus kulniukui, ištrūkus užtrauktukui ar atsiknojus padui. Tačiau net tuomet ne visada pas juos skubame. Dažniau lekiame į parduotuvę pirkti naujų batų nei taisyti senų. Šiame versle besisukantys šiauliečiai Irūnas, Zita ir Gražina pasakoja, kad dėl to batsiuviai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Klientų gretos retėja
„Avalynę taisau daugiau nei trisdešimt metų. Būdamas jaunas apie šią specialybę negalvojau ir tapti batsiuviu nesvajojau. Tačiau šiandien dėl tokio savo sprendimo nesigailiu, nes darau tai, kas man labiausiai patinka. Tik gaila, kad šis amatas nyksta“, - atvirauja Irūnas.
Pasak meistro, situacija negerėja, nes šios specialybės niekur nebemoko. Tad jaunuoliai nebeturi galimybės sužinoti šio amato paslapčių: „Kai dabartiniai batsiuviai išmirs, nebebus kam batų taisyti.“
Batsiuvys Irūnas pasakoja, kad savo dirbtuvėje sulaukia ne itin daug klientų, nes žmonės nusidėvėjusius batus dažniau keičia naujais: „Daugiausiai darbo turiu rudenį ir žiemą. Vasarą klientų sulaukiu mažiausiai. Šiuo metų laiku gyventojai dėvi pigias šlepetes, kurių taisyti neapsimoka. Jie mieliau perka vienkartines už 20 litų, nei sumoka tiek pat už šlepečių taisymą.“
Meistras apgailestauja, kad ne visi jo darbą vertina: „Skaudžiausia, kai klientas sutvarkytų batų nebeateina pasiimti. Tuomet būna gaila veltui sugaišto laiko ir investuotų pinigų, juk kokybiškos medžiagos brangiai kainuoja. Jei per dešimt mėnesių batų niekas nepasiima, tuomet juos išvežu į kaimą ir kam nors atiduodu.“
Paklaustas, ką mano apie konkurenciją su kitais Šiaulių miesto batsiuviais, meistras nesutrinka ir atsako: „Konkuruojame, kaip išmanome. Vieni didina kainas, kiti mažina. Aš dažniausiai taisau pigiau, svarbiausia, kad klientas liktų patenkintas ir darbo netrūktų“, - pabrėžia Irūnas.

Dažniau taiso moteriškus batus
Užsakymus priimanti Zita sako, kad batus taisyti dažniausiai atneša moterys: „Dailiosios lyties atstovės perka kokybišką ir brangią avalynę. Todėl labiau ja rūpinasi ir atneša taisyti. Dažniausiai prašo patvarkyti kulniuką. Vyrai įsigyja pigesnių ir prastesnės kokybės batų. Tad trumpai juos padėvėję numeta į šalį ir dairosi naujų.“
Moteris pasakoja, kad klientai labai reiklūs: „Ateina ir prašo, kad avalynę sutaisytumėme iš karto. Jei reikia tik kokią smulkmeną patvarkyti, pavyzdžiui, pritvirtinti sagtelę, tuomet sutinkame. Tačiau jei būtinas didesnis remontas - atsisakome. Norint gerai ir kokybiškai atlikti darbą, tam būtina skirti pakankamai laiko. Tad klientams tenka palaukti 3–7 dienas. Vis dėlto pasitaiko piktybiškų klientų, kurie nesupranta, kad darbas greitai nevyksta. Jie derasi dėl kainos, remonto atlikimo laiko, o po to apdailintą avalynę apžiūri kaip pro mikroskopą ir, jei kas nepatinka, visada išsako.“
Zitos nuomone, klientai parduotuvėje nėra tokie išrankūs, nes nežino, į ką žiūrėti: „Užmeta akį, kad gražūs, o jei dar kaina aukšta, tai įsivaizduoja, kad stebuklą perka. Deja, šiais laikais kaina nebe rodiklis. Avalynė, kainuojanti net 200 litų, gali būti nekokybiška. Tad prieš perkant prekę reikia gerai apžiūrėti. O įsigijus tinkamai prižiūrėti. Jei klientai batais rūpinsis pagal gamintojų nurodytas instrukcijas, laiku atneš taisyti ir valys, tuomet jie tikrai ilgiau laikys.“

Atlieka specialius užsakymus
Norintys išsiskirti ir dėvėti ne masinės gamybos batus turi galimybę juos užsisakyti pagal individualų užsakymą. Batų gamyba užsiimanti Gražina sako, kad tokių užsakymų netrūksta: „Pas mus žmonės ateina, kai neranda sau tinkamo dydžio apavo, nori kažko išskirtinio arba jei reikia šokio avalynės. Jaunuoliai dažniausiai prašo ko nors išskirtinio ir pasiūto specialiai jiems, o vyresnio amžiaus žmonės ateina, siekdami įsigyti nestandartinio dydžio ar pločio batų. Nes įprastose parduotuvėse parduodami jų kojai per siauri ar platūs.“
Gražinos teigimu, batų gaminimu užsiimantys asmenys gali pasiūti avalynę pagal specialų klientų susikurtą dizainą: „Jei dizainas būna tikrai realus ir racionaliai apgalvotas, tuomet pagal jį gaminti neatsisakome. Tačiau šiandien tokį malonumą ne kiekvienas gali sau leisti. Paprastai toks užsakymas kainuoja apie 1000 litų.“
Avalynės verslu užsiimanti moteris teigia, kad klientams parduotuvėje apsipirkti yra lengviau, nes ten prekę gali įsigyti iš karto: „Atėję pas mus jie ne visada sugeba paaiškinti, ko nori. Pasitaiko, kad patys tiksliai nežino, kokio avalynės dizaino gali tikėtis. Kartais mintyse susikurto dizaino nemoka nupasakoti, dėl to realybėje gauna kitaip atrodančius, nei galbūt įsivaizdavo.“
Moteris sako, kad Lietuvoje įprastose parduotuvėse parduodamų batų kokybė prastėja. „Žmonės daugiau vartoja ir dažniau perka. Todėl ir gamintojai nebesistengia. Žino, kad visada atsiras perkančiųjų. Pastebiu, kad avalynės gaminimui naudoja netinkamas medžiagas. Pavyzdžiui, žieminiams batams parenka vasarinį padą, kuris vėliau nuo šalčio greičiau lūžta.“
Avalynės ekspertė perspėja, kad iš odos pagaminti batai ne visada bus tvirti. „Jei oda labai plona ir minkšta, ji tikrai ilgai nelaikys. Reikia rinktis tvirtesnius, pagamintus ne iš drabužinių medžiagų. Be to, avalynę pirkite tik su kietais užkulniais, nes minkšti greitai nusmunka, nulūžta.“

2014-09-02 27

Batsiuvystės amatas nyksta.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Į viršų