Nepaisant šalies ekonominės būklės gerėjimo, artėjant euro įvedimui, gyventojų ekonominiai lūkesčiai prastėja, nors finansinio turto statistikoje šis nerimas kol kas neatsispindi. Kaip praneša vieno Lietuvos bankų atlikti tyrimai, kad leidimas Lietuvai įsivesti eurą nuo kitų metų - tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas, tačiau namų ūkiai dėl savo finansinės padėties šiemet nerimauja labiau negu pernai. Statistikos departamento vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, rugpjūtį manančių, kad per artimiausius 12 mėnesių namų ūkio finansinė padėtis pablogės, buvo maždaug dukart daugiau (32 proc.) negu manančių priešingai (15 proc.).

Šie lūkesčiai kol kas neatsispindi vartotojų elgsenoje: antrąjį metų ketvirtį namų ūkių turtas siekė 1,02 mlrd. litų, ir buvo 2,6 proc. didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Paskolų portfelio vertė padidėjo 133 mln. litų, arba 0,5 proc.
„Viena vertus, euro įvedimo baimė - daugiau kalbų, o ne veiksmų objektas. Kita vertus, pagrindiniai finansų paslaugų (taupymo, investavimo ir skolinimosi) rinkos dalyviai - didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai. O jų lūkesčių dėl namų ūkio finansinės padėties per artimiausius 12 mėnesių rodiklio reikšmė 2014 metų antrą ketvirtį nors ir mažėjo, tačiau išliko teigiama, t. y. manančių, kad finansinė padėtis pagerės, buvo daugiau negu manančių priešingai. Didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių rodiklio reikšmė išliko teigiama ir liepą bei rugpjūtį. Trečia, jei ekonominė padėtis dėl vienų ar kitų priežasčių iš tikrųjų pradėtų blogėti, namų ūkiai savo finansine elgsena į neigiamus pokyčius paprastai vėluotų reaguoti - kaip įprastai“, - teigia analitikė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, artimiausiu metu namų ūkių finansinės elgsenos tendencijos turėtų nesikeisti: finansinis turtas ir toliau didės - daugiausia dėl didesnių realiųjų pajamų ir į finansų institucijas atnešamų iki tol grynaisiais pinigais laikytų santaupų; skolinimosi aktyvumas, jei ir prislops, tai daugiausia dėl sezoninių priežasčių. Kokių nors ypatingų vartojimo pokyčių tikėtis taip pat nereikėtų.
Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Paskolų portfelio vertė padidėjo 133 mln. litų, arba 0,5 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertė, kuri padidėjo 96,1 mln. litų. Vartojimo paskolų portfelio vertė kito nežymiai (padidėjo 0,3 mln. litų), taip pat ir paskolų kitoms reikmėms vertė (padidėjo 36,5 mln. litų). Naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį yra gerokai didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per antrą ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų paskolų vertė buvo 154 mln. litų, arba beveik trečdaliu (31 proc.) didesnė negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Parengė Laima SIMAITYTĖ