facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-09-29 11

R. Balza: „Tokie žmonės kaip Ch. Frenkelis yra tas pavyzdys, kuriuo mums reikia sekti“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dina RAKAUSKIENĖ
Šiauliuose lankėsi žymaus pramonininko Chaimo Frenkelio proanūkiai Rojus Rosensteinas, Robertas ir Peteris Vogai – ne tik paminklo Ch. Frenkeliui pastatymo proga, bet ir pasidomėti savo mamos gimtaisiais namais. R. ir P. Vogai pasidalijo ir verslumo patirtimi Šiaulių pramonininkų asociacijos 25-mečio proga organizuotoje konferencijoje „Regiono pramonė globaliai“.

Fenkeliai – žymiausi Lietuvos odų fabrikantai
Konferencija „Regiono pramonė globaliai“ pradėta „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos istoriniu pranešimu apie pramonininko Ch. Frenkelio karjeros sėkmę. „Ch. Frenkelis savo verslo gijas pradėjo Šiauliuose, nutęsė jas ne tik iki carinės Rusijos imperijos regionų, bet ir į Afriką, Aziją, Lotynų Ameriką. Tokie žmonės kaip jis yra tas pavyzdys, kuriuo mums reikia sekti“, - sakė R. Balza.
Vienas žymiausių Lietuvos žydų Ch. Frenkelis ir jo sūnus Jokūbas su šeima XIX a. pab. - XX a. pr. sukūrė Šiauliuose modernią odų pramonę ir išvystė ją iki pasaulinio lygmens. Jų dėka Šiaulių miestas tapo stambiu pramonės ir svarbiu kultūros, visuomeninio gyvenimo centru.
Ch. Frenkelis Šiauliuose įsikūrė apie 1879 metus. „Ukmergiškis amatininkas Ch. Frenkelis, išmokęs odų apdirbimo amato ir kelerius metus pabandęs juo verstis gimtajame mieste, Šiauliuose įsigijo nedideles odų apdirbimo dirbtuves. Pradėjo plėtoti savo verslą Šiaulių miesto pietiniame pakraštyje, pelkėtoje vietoje netoli Talkšos ežero, šalia Vilniaus (Panevėžio) kelio. Įmonėje dirbo vos dešimt darbininkų, kartu su jais ir pats savininkas“, - kalbėjo R. Balza.
Nuo pat dirbtuvės įkūrimo Ch. Frenkelis nuolat domėjosi pasaulinėmis odos apdirbimo naujovėmis ir siekė inovacijų savo versle. Niekas neužginčytų, kad šis verslus žmogus buvo dosnus mecenatas, filantropas. 1906 metais baigęs Berlyno universiteto chemijos fakultetą, į verslą įsijungė Ch. Frenkelio sūnus Jokūbas. Ch. Frenkelio fabrikas 1906 metais išgarsėjo vadinamaisiais raudonaisiais padais: aukštos kokybės padai sudrėkę sukietėdavo ir nepraleisdavo drėgmės. 1914 metais pasak R. Bakzis fabrike dirbo apie 1000 darbuotojų – fabriko darbininkai ir jų šeimų nariai sudarė apie penktadalį visų Šiaulių miesto gyventojų.
Net ir po karo J. Frenkelis drauge su giminaičiais ne tik sėkmingai plėtojo šeimos verslą, bet ir tęsė filantropišką, mecenatinę veiklą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, J. Frenkelio šeima pasitraukė iš Lietuvos.

Ch. Frenkelio proanūkiai – karjeros viršūnėse
Visų Ch. Frenkelio palikuonių karjeros – įspūdingos.
J. Frenkelio dukters Emi Frenkel sūnus R. Rosensteinas – profesorius, dėstantis nuo antikinės iki šiuolaikinės literatūros JAV ir Europos universitetuose. Šiauliuose jis lankėsi jau ne pirmą kartą. R. Rosensteinas gimė Niujorke, be Amerikos pilietybės turi Didžiosios Britanijos bei Lietuvos piliečio pasus, tačiau šiuo metu gyvena Paryžiuje. Išsilavinimą įgavo Kolumbijos, Harvardo ir Sorbonos universitetuose. Literatūros profesorius vis dėl to nepamiršta savo šaknų – jis bendradarbiauja su Šiaulių ir Lietuvos žydų centrais, „Aušros“ muziejumi bei Šiaulių pramonininkų asociacija.
Broliai Vogai – kitos J. Frenkelio dukters Ninos Frenkel sūnūs. P. Vogas – telekomunikacijų inžinierius, verslininkas. Savo karjerą pradėjęs nuo inžinieriaus pareigų telekomunikacijų kompanijoje, vėliau užsiėmė kompanijų valdymu, „užauginimu“ ir pardavimais. Be daugybės kitų pareigų aštuonerius metus jam teko dirbti ir samariečių ligoninės taryboje.
R. Vogas – tarptautinių telekomunikacijų projektų vadovas. 1975-1978 jis buvo pagrindinis patarėjas Irano vyriausybėje, valdė visus tolimuosius, civilinius, karo tinklus. Šiuo metu R. Vogas dalyvauja privatizuojant Kosovo telefonų kompaniją, diegiant Afganistane elektros energiją, gaunamą iš geoterminių šaltinių ir kt. Broliams Vogams vizitas Lietuvoje – pirmasis.

Iš mamos – gražūs prisiminimai
Nors broliai Vogai nemoka nė vieno lietuviško žodžio, vis dėlto atvykę neslėpė, kad jaučiasi kaip namuose. „Jaudina mus vizitas šioje Ch. Frenkelio viloje – mūsų mamos gimtuosiuose namuose. Girdėjome daugybę įdomių prisiminimų iš mamos, kol buvome vaikai. Deja, ji išėjo Anapilin. Tad mums galimybė sugrįžti į gimtinę, prie savo šaknų, turi nepaprastos reikšmės. Esame dėkingi, kad mus pakvietė čia, tai didžiulė garbė tiek mums, tiek mūsų artimiesiems“, - šypsodamasis kalbėjo R. Vogas.
Kaip P. Vogas pasakojo, mama gimė šiuose namuose, Ch. Frenkelio viloje, o išvyko prieš 76 metus. „Ch. Frenkelis mirė prieš mums gimstant, bet mes užaugome su Jokūbu, Ch. Frenkelio sūnumi ir Rous Frenkel. Girdėjome daugybe istorijų, matėme Šiaulių fabriko fotografijų – žinoma, jis atrodė kitaip. Matyti tiesiogiai prosenelio valdas išties įdomu“, - teigė P. Vogas.
Broliai Lietuvos pilietybę įgijo 2006 metais ir iki šiol džiaugiasi būdami Lietuvos dalimi. Pasak P. Vogo, mamos prisiminimai bylojo, kad jos vaikystė gimtojoje viloje buvo laiminga. „Taip pat su šeima ji keliavo po Europą – aplankė Rusiją, Prancūziją, Angliją. Mama lankė koledžą Prancūzijoje ir Anglijoje, bet visada sugrįždavo namo“, - kalbėjo P. Vogas.

Didžiuojasi ainio rūpinimusi visuomene
Kaip pasakojo R. Vogas, N. Frenkel didžiavosi, kad jos tėtis ne tik buvo sėkmingas verslininkas, bet buvo ir rūpestingas pilietis, pasirūpinęs mokyklos, ligoninės, priešgaisrinės tarnybos, kino teatro atsiradimu, kurie buvo skirti būtent visuomenei.
„Tad galiu pasakyti, kad visa Šiaulių visuomenė Ch. Frenkeliui buvo tarsi šeima. Mama vertino ir tai, kad katalikai ir žydai dirbo fabrike išvien, harmoningai, petys petin, ji didžiavosi tėčio sugebėjimais sujungti žmones“, - teigia R. Vogas.
Broliai dėkingi, kad Šiaulių miestas rūpinasi prosenelio palikimu ir tikisi, kad ir kita likusi Ch. Frenkelio vilos teritorija ateityje taps ryški ir funkcionali – neatmesdami galimybės sugrįžti broliai tikisi malonių pasikeitimų.
R. Vogas patikino, kad po ekskursijos diskutuos su „Aušros“ muziejaus direktoriumi, kokiais daiktais, archyvo medžiaga galės išplėsti, papildyti ekspozicijas.

Šiaulių pramonininkai išklausė verslumo patarimų
Po malonių ekskursijos akimirkų broliai Vogai skaitė pranešimus Šiaulių pramonininkų bendruomenei apie globalaus verslo ypatumus. R. Vogas akcentavo itin svarbią bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros svarbą versle, kuri taip pat reikalauja pastangų, atidos ir laiko.
„Net ir kalbėdamas su būsimu ar esamu užsienio partneriu, turi būti atsargus vartodamas globalius posakius, šiuolaikinius terminų trumpinius, susidedančius iš kelių raidžių – turite pagalvoti, ar liksite suprastas. Pasaulio rinka tapo globali, tad kurdami naujus ryšius jūs turite domėtis savo partneriu, gerbti jo šalies kultūrą, papročius, tradicijas. Tuomet su jumis elgsis taip pat: jumis domėsis“, - kalbėjo R. Vogas.
Pasak jo, tik taip gims abipusis ryšys, sėkmingai santykiai, kuriuos paprasčiausiai lems mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. „Nesikoncentruokite ties kalbėjimu tik apie save – daugiau domėkitės, stebėkite ir klausykitės. Nepakanka sėkmingo jūsų verslo plano, reikia ir pastangų bendravimo kultūroje. Išnaudokite ir socialinius tinklus, kurie puikiai gali pasitarnauti naujų verslo ryšių užmezgimui“, - teigia R. Vogas.
P. Vogas koncentravosi ties verslo plano kūrimo strategija globalioje rinkoje.
„Pirmiausia atlikite tyrimą – pasinaudokite internetu, konsultacijomis, pramonės asociacijomis, universitetų tyrimais. Jei įžengiate į globalią rinką, jūs privalote žinoti, kad turėsite konkuruoti visame pasaulyje. Pasaulio rinka yra atvira visiems, tačiau jūs turėsite pasiūlyti aukščiausią kokybę, optimaliausią tiekimą, geriausias produkto savybes ir kainą“, - kalbėjo P. Vogas.
Anot jo, prieš žengiant į globalią rinką, vertėtų dar sykį grįžti prie paprasto ir drauge esminio klausimo: kodėl kažkas norėtų pirkti būtent jūsų siūlomą produktą.
„Turite pasiruošti nenumatytoms kliūtims, suplanuoti strateginį planą ir biudžetą, kurie absoliučiai atspindėtų visas priežastis plėtoti gamybą, rinką, pardavimus, produkto platinimą“, - patikino P. Vogas. Patarimus pramonininkams P. Vogas dalijo ne tik kainos, komandos formavimo klausimais, bet ir priminė, kad kliento norų ir pageidavimų nagrinėjimas taip pat turi didelės reikšmės produkcijos ar paslaugų paklausai.

2014-09-29 12

R. Rosensteinas - J. Frenkelio dukters E. Frenkel sūnus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2014-09-29 10

R. Vogas ir P. Vogas ekskursijos po Elnio fabriką metu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų