facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2015-01-05 05

G. Drukteinis sako, kad dėmesys žmonėms yra svarbiausias gyvenime.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Paula ALKSNĖ
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje vykusiame seminare Giedrius Drukteinis teigė, kad tik iniciatyvūs žmonės pasiekia daug, užsidirba krūvas pinigų. Tačiau kas yra svarbiausia žmonėms? Ko giliai viduje, kartais pasąmonėje geidžia kiekvienas žmogus? Dėmesio. Tai tarsi šventas dalykas, kuris suteikia laimės ir pasitenkinimo pojūtį.
Tad apie dėmesio, jo reikšmę mūsų gyvenimams ir įtaką pasakoja žurnalistas, rašytojas ir žinomas televizijos veidas G. Drukteinis.

Gyvenimo brangenybė – dėmesys
G. Drukteinis iškelia retorinį klausimą, kurį, anot jo, vienas kitam užduoda ir išminčiai – kas žmogui yra brangiausia gyvenime. Vieni sako, kad sveikata arba šeima, kiti – vaikai arba meilė. Dažniausiai visi vardija tokius dalykus, bet be jų gali išgyventi kiekvienas.
„Egzistuoja toks vienas dalykas, kuris yra sunkiausiai išsikovojamas. Ir išsikovojus jį, sunkiausiai išlaikomas. Tai yra dėmesys, dėmesys sau“, - konstatuoja G. Drukteinis.
Žurnalistas aiškina, kad dėmesys rodo, jog tu esi svarbus kitiems. Net, rodos, elementariausias klausimas „Kaip gyveni?“ - tai jau dėmesio išraiška, tu jau rūpi kažkam, tavo nuomonė ar būsena yra svarbi.
„Žmonės pasidomi, kaip lošia „Žalgiris“, koks oras bus rytoj... Nėra šitam pasaulyje nieko naudingesnio, kaip būti tokiam, kuris žino kažką iš tikrųjų. Plepėti mes mokame visi, istorijų visokių banalių, negudrių, o gal ir įdomių turime mes visi, tačiau kaip priversti žmones patikėti savo istorija? Čia jau yra visai kas kita, negu kažką žinoti“, - sako žurnalistas.

Ar tikrai dėmesys toks svarbus?
Žinoma, kiekvienas nori išmokti pasakoti tokias istorijas, kurios sudomintų aplinkinius, patrauktų – galiausiai iš to galima ir užsidirbti. Norėdami sulaukti dėmesio žmonės daro vėjavaikiškus, kvailus, šokiruojančius dalykus – išsitatuiruoja visą kūną, po plastinių operacijų atrodo kaip leopardas ar puma. Daro viską, kad kiti atkreiptų dėmesį, išklausytų ir suteiktų didžiausią ir brangiausią privilegiją – savo dėmesį.
„Pagrįsiu. Yra tokia A. Maslow piramidė. Šis amerikietis mokslininkas nupaišė žmogaus poreikių ir tokias instinktų pakopas. Piramidės apačioje jis išdėstė mūsų fiziologinius poreikius – tai yra, maistas, miegas, šiluma. Kai tai yra užtikrinta, žmonėms jau reikia saugumo jausmo – gyventi šviesiai, saugiai, šiltai. Tačiau kai visa tai yra užtikrinta, kai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, jau esate turtingi, tada prasideda emociniai poreikiai. O čia ir prasideda bėdos – kaip tuos emocinius poreikius patenkinti. Pavyzdžiui, meilės poreikis – na, kad kažkam rūpėtų, kaip aš gyvenu, siuntinėtų žinutes ir pan. Niekas nesiunčia, vadinasi, tu esi niekam nereikalingas. Pati viršūnėlė – savęs aktualizacija. Pavyzdžiui, nutapyti ką nors, gal parašyti kokį eilėraštį, galbūt su žmonėmis išmintimi pasidalyti. Bet staiga pamatai, kad tau niekas neįdomu, iš to ir yra išvedama tezė, kad visados yra reikalingas dėmesys“, - teigia G. Drukteinis.

Įrodymas – dėmesys reikalingas kaip oras
Labai dažnai pedagogai susiduria su keblia situacija, problema – kaip tvarkytis su agresyviais tėvais. Gyvenimiška situacija – ateina tėvas ir žeria priekaištus dėl blogų pažymių, rašomų sūnui, reikalauja ko nors, ko nė negali reikalauti. Gali pasitaikyti, kad tas tėvas yra itin svarbus mokyklai, nes yra žinomas apylinkėje, nuo jo priklauso mokinių ir mokytojų gerovė. Kaip tokiu atveju turi elgtis pedagogas?
„Visada sakau, pats mandagiausias būdas šiais laikais pasiųsti žmogų po velnių – jam pasakyti „Aš tave girdžiu“. Didžiausia privilegija, kokią tu gali suteikti bet kokiam chamui, tai sureaguoti į tai, ką jis sako, žiūrėti jam į akis, linksėti galva, nes bandyti ką nors polemizuoti ar dėstyti savo argumentus ne išeitis. Devyniais atvejais iš dešimties niekas net nėra nusiteikęs klausyti. Kai žmogus kelia balsą, tai reiškia, kad jis yra išsigandęs ir bando visus saviškius sušaukti, kad jie jam padėtų apsiginti. Išsigandęs žmogus yra visiškai nebeklausantis žmogus. Siūlau mokytojoms, pavyzdžiui, išsitraukti savo telefoną ir išsiųsti mielą žinutę savo artimam žmogui arba tiesiog pasakykit „Aš jus girdžiu“ ir nusisukit rašyti ką nors. Ir sakau: 10 iš 10 atvejų, išgirsite šitą auksinę frazę – „Aš su tavim kalbu“. Žmogus vėl pradeda reikšti savo amžinąjį patį galingiausią instinktą – aš noriu tavo dėmesio, išklausyk, ką aš tau sakau. Ir kai tai žinai, labai lengva žmonėmis manipuliuoti visur, kad ir kur tiktai bebūtum. Nes tai yra dėmesys, dėmesys ir dar kartą dėmesys“, - teigia G. Drukteinis.

Dėmesį patraukiančios istorijos – tai svarbiausia
Juk visiems aišku, kad kiekvienas šį rytą atsikėlė, prausė veidą, valėsi dantis... Ir kiekvienas vakare nueis miegoti. Visa tai vienija visus žmones – visa tai viena, nuobodi, šabloniška istorija.
„Visas mūsų gyvenimas be pavardžių gali būti elementariausiai sudėtas į „akselinę“ lentelę. Klausimas – kaip iš tos lentelės ištraukti arba pasirodyti, kad kažkuo tu esi svarbus. Prie kiekvieno laukelio pabandykite prikabinti menkutę istoriją – ne tai, kad pabudau ir pabudau, bet pabudau nuo triukšmo, kažkas su benzininiu pjūklu pjaustė gyvus žmones, pabudau išpiltas šalto prakaito, pabudau ir viską supratau... Ir iš lovos kėliausi ne taip, kaip visi – vieną koją iš lovos, po to kitą, bet versdamasis atbulomis kaip koks Kanados karinių oro pajėgų lakūnas - taip pajuda visos raumenų grupės. Ir į tualetą ėjau ne taip, kaip visi - koja už kojos, bet atbulomis kaip budistai ir dantis valiau ne dantų pasta, o su anglies milteliais kaip Anglijos karalienė. Ir valgiau pusryčiams ne banalią košę, bet... Atrodytų smulkmenos, visiškai atitinkančios ciklą, nieko ekstremalaus, bet staiga turi kažkokį lengvą paįvairinimą. Taip ir yra absoliučiai visose gyvenimo srityse“, - kalba G. Drukteinis.

Kitoks elgesys – kodėl?
G. Drukteinis siūlo elgtis kitaip elementariose situacijose, žaisti elgesiu. Pavyzdžiui, jeigu visi į kavą ar arbatą dedasi du šaukštelius cukraus – nesidėkite nė vieno. Jeigu visi geria kavą ar arbatą išsitraukę šaukštelį iš puodelio, tai gerkite pasilikę jį puodelyje. Kam?
„Kad gautum pati reikalingiausią dalyką šiame pasaulyje – klausimą „kodėl?“ Savaime suprantama, reikia šiek tiek kūrybiškumo ir suvokti, kam tas yra daroma. Žmonės, kurie dirba marketingo srityje, kuria visas tas istorijas prekiniams ženklams, daiktams, paslaugoms, kurias jūs vartojate. Už tai jie galbūt gauna didžiulius pinigus ir tos istorijos nebūtinai turi būti teisingos, nes teisybė savaime, kad ir kaip kokčiai tai skamba, yra prostitutė. Kai reikia, tas, kuris yra nugalėtojas, šias taisykles ir pateiks. O jei kas reikalauja principinių nuostatų – tai galima visiškai lengvai priminti, kad daugelis anksčiau žinojo, kad žemė yra plokščia, kol kažkas staiga ketvirtadienį neatėjo ir nepasakė, kad žemė yra apvali. Ir jūs esate pasiruošę vėl gyvybę atiduoti už šį įsitikinimą, nors jau kitą trečiadienį kas nors ateis ir sakys, kad vis dėlto žemė yra trikampė. Reikia susivokti visoje šioje informacijoje – kada informacija iš tikrųjų tampa teisybe. Tai yra ne toks paprastas dalykas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, - pasakoja šokiruojančius pavyzdžius G. Drukteinis.
Toliau jis aiškino, kada teisybė tampa teisybe. Paprasčiausias pavyzdys, kurį supranta visi žmonės – tai stalas. Dizaineriui tai galbūt nebus stalas, o tikrų tikriausias košmaras, eskimui, kuris stalo nėra gyvenime matęs, – tai kažkokią malkų konstrukcija, karvei – nei stalas, nei malka, o kliūtis elementariausia.
„Nuo kada šis daiktas pavirsta stalu? Atsakymas labai paprastas – kai dauguma čia esančių žmonių sutaria, kad šis daiktas yra stalas“, - atsako G. Drukteinis.

Prikaustei dėmesį – uždirbi pinigus
„Holivude yra sakoma – svarbiausia nepalikti žmonių abejingų. Jūs galite manęs nekęsti, jūs galite mane garbinti, bet būtų suvis blogiausia, jeigu jūs sakytumėte – net nežinau, kas čia toks. Blankiai nesąmones kažkokias, tarkim, šnekėjo, visiškai neįdomus, visiškai nesudomina. Nes kas vėl svarbiausia – patraukti žmogaus dėmesį“, - sako žurnalistas.
Pasak. G. Drukteinio, svarbiausia pritraukti žmogaus dėmesį taip, kad jis būtų priverstas bėgti su kąsniu burnoje prie ekrano ir žiūrėti – va šitas dabar, žiūrėk, susipyks, o dabar apsiverks, kažkas išeis iš studijos ir t. t. Žiūrovų dėmesys – tai didesnis uždarbis, kuo labiau žmonės įtraukiami, kuo labiau jiems patinka arba kuo labiau šokiruoja, tuo daugiau pinigų uždirba televizija.
„Nesvarbu dėl ko, nors turinys oficialiai yra reikalingas. Iš tikrųjų visada reikalinga yra emocija. Kai aš teisėjavau projekte (buvom keturi teisėjai), buvo visiškai aiškiai pasakyta – jeigu trims patinka šokis, kuris galbūt buvo sušoktas idealiai, o ketvirtam jis būtinai turi nepatikti. Arba atvirkščiai - jeigu trims nepatiko, tai ketvirtam turi kažkas patikti. Tam, kad vėlgi priverstų žmones prie televizijos ekranų atkreipti dėmesį, pritraukti dėmesį – štai čia ką jis pasakė, kai visiems akivaizdžiai nepatiko, jog jam patiko. Ir taip tiesiog manipuliuojant traukiami žmonės prie televizorių ekranų, jie netiesiogiai verčiami sėdėti ir sekti vykstantį veiksmą“, - sako G. Drukteinis.

 

Į viršų