facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2015-01-19 16

Valiutų kursai Lietuvos bankuose verčia miklinti smegenis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Lietuviams teks pratintis prie dar vienos finansinės naujovės. Eurui tapus nacionaline valiuta, pasikeitė valiutų kursų skelbimo tvarka. Anksčiau valiutų kursų lentelėse būdavo rašoma, kiek litų galima gauti bei kiek reikia mokėti už valiutos vienetą. Dabar informacija pateikiama kitu principu – kiek užsienio valiutos galima gauti už vieną eurą arba kiek užsienio valiutos bankas iš jūsų nupirktų už vieną eurą. Pavyzdžiui, anksčiau Anglijos svaro sterlingo kursas buvo daugiau nei 4 Lt (už 1 GBP), o dabar lentelėse šviečia 0,79 GBP (už 1 EUR).

Teks skaičiuoti kaip europiečiams
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, bankai tokią tvarką sugalvojo ne patys.
„Pasaulyje yra du valiutos raiškos būdai, vadinami kotiravimu. Euras Europos valiutų rinkoje kotiruojamas netiesiogiai – kaip bazinė arba pirmoji valiuta. Būtent dėl to euro vertė išreiškiama kitomis valiutomis arba, kitaip tariant, valiutos kursų išraiškose euras yra pirmasis poroje: kiek už 1 eurą galima gauti kitos pasaulio valiutos arba kiek už 1 eurą valiutos keitėjas nupirks iš jūsų užsienio valiutos“, – aiškina O. Bložienė.
Anot finansų ekspertės, skirtumą būtų galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: litą kotiruojant kaip antrąją valiutą skaičiuodavome, kad vienam Didžiosios Britanijos svarui įsigyti reikia 4 litų. Tuo tarpu jei litas būtų buvęs kotiruojamas kaip pirmoji valiuta, būtumėme skaičiavę, kad 1 lito vertė yra 0,25 svaro sterlingo. Vertė būtų buvusi ta pati, tik skaitmenys valiutų keitimo švieslentėse mirgėtų kitokie.
Taigi dabar nuėję į banką turėsime pamiklinti smegenis. Keičiant pinigus teks daugiau pagalvoti ir skaičiuoti, kaip už vieną eurą gauti kuo daugiau pinigų.
„Papurkštavimai apie nepatogumą ir iššūkį „apgręžti“ mąstymą – suprantami, juk įpročius keisti sunkiausia, tačiau proto mankšta dar niekam nepakenkė, o tapus visateisiais euro zonos nariais teks ir skaičiuoti kaip europiečiams“, – pabrėžia O. Bložienė.

Vienoda tvarka nebūtina
Ši naujovė pati savaime nėra tokia baisi. Labiausiai glumina tai, kad kiekvienoje valiutų keitykloje, valiutų kursas atspindimas vis kitaip. Pavyzdžiui, vienų bankų švieslentėse „Pirkimas“ reiškia, kad eurą perka bankas, „Pardavimas“ – kad eurą parduoda bankas.
Tuo tarpu kituose bankuose „Pirkimas“ suvokiamas kaip valiutos mainai, kai eurą perkate ir už jį sumokate jūs. O „Pardavimas“ – kai eurą parduodate ir už jį gaunate pinigus jūs. Vadinasi, einat į banką pirkti valiutos reikia atsiminti, kad euro pardavimo kursas (kai jūs parduodate) visada turi būti mažesnis nei pirkimo (kai jūs perkate).
Kam naudinga ši painiava ir kodėl visose šviestlentėse informacija atspindima nevienodai, neaišku, tačiau žinoma, kad vienodinti šviestlenčių ir skelbimų tvarkos bankai neprivalo. Kaip valiutų keityklos laisvos nurodyti valiutos keitimo kursus 1 EUR=X USD ar 1 USD=X EUR, taip jos gali savo nuožiūra traktuoti ir tai, kas perka, parduoda valiutą. Tai, kas vartotojui yra valiutos pardavimas, valiutos keityklai yra valiutos pirkimas, ir atvirkščiai.

Švieslentės šiauliečius klaidina
Naująja tvarka šiauliečiai nusivylę. Anot jų, tokiu būdu labai lengva apsigauti ir, tikintis eurą parduoti brangiau, už jį gauti mažiau.
„Būtina įvesti skelbimo standartą, kuris neklaidintų kliento. Bankas privalo tiksliai nurodyti, už kiek superka ir už kiek parduoda tam tikrą valiutą. Dabartinė tvarka vartotoją klaidina ir leidžia suprasti, jog tokiu būdu kažkas tiesiog primityviai gudrauja“, – sako šiaulietis Juozas.
„Nesuprantu, kodėl anksčiau, kai dar turėjome litą, visi bankai pirkimą ir pardavimą suprasdavo vienodai. Tai kodėl vienoda tvarka negali išlikti ir dabar – juk demokratinėje šalyje gyvename“, –skundžiasi Rita.
„Sistema tikrai klaidina, bet tokia tvarka perkant ir parduodant vyrauja visose išsivysčiusiose šalyse. Tokia jau euro kaina. Niekur nedingsime, turėsime priprasti. Be to, jeigu nesuprantame, ką reiškia švieslentėje šviečiantys skaičiai, galime to paklausti valiutų keityklose dirbančių darbuotojų ir jie mums paaiškins“, – siūlo Tomas.

Į viršų