07-07-2015 27

Labiausiai vertinami darbuotojai, turintys ne tik bendrąsias, bet ir specifines kompetencijas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Ką tik „iškeptiems“ diplomuotiems specialistams vasara – ne atostogų, bet darbymečio metas. Po sunkių mokslų aukštosiose mokyklose absolventams tenka dairytis vietos darbo rinkoje. Tik, deja, pastariesiems įsidarbinti ne taip paprasta.
Darbdaviai kelia aukštus reikalavimus, nori, kad potencialūs darbuotojai mokėtų bent kelias užsienio kalbas, būtų atsakingi, lankstūs, smalsūs, lojalūs ir, be abejo, turėtų atitinkamų kompetencijų, kurias būtų galima panaudoti įvairiuose kontekstuose.
Ieškantys darbo taip pat žino savo vertę, todėl minimalaus atlyginimo geriau jiems nesiūlyti. Paklausus, už kokią sumą jie sutiktų dirbti, sulaukiama rimtų atsakymų: „Už 300 eurų tikrai nedirbsiu“; „Norėčiau uždirbti mažiausiai 800 eurų“; „Normaliam pragyvenimui reikia bent 1000 eurų“ ir t. t. Be to, pramonės sektorius, žemės ūkis juos nelabai domina. Dauguma jų, baigę socialinių mokslų srities studijas, nori dirbti paslaugų sektoriuje.
Tad kokį vaidmenį šiame procese atlieka aukštosios mokyklos? Jų paskirtis ugdyti šiuolaikinės darbo rinkos pokyčius atitinkančius specialistus, o gal viskas priklauso nuo darbuotojo sąmoningumo, individualių asmens savybių ir turimų kompetencijų?
Išsamiau „Šiaulių naujienoms“ apie tai papasakojo Kauno technologijos universiteto SHMMF Europos instituto bakalauro studijų programos Europos studijos vadovė dr. Jurgita Barynienė.

– Darbą susirasti sunku, nes darbuotojų kompetencijos nepateisina šiuolaikinių darbo rinkos poreikių?
– Iš esmės reikia pripažinti, kad darbo rinkoje egzistuoja kompetencijų pasiūlos ir paklausos neadekvatumas. Dėl šios priežasties darbdaviai dažnai išreiškia nepasitenkinimą universitetų absolventų kompetencijomis, pabrėždami žemus absolventų darbo rezultatus pradedant darbinę veiklą, nepakankamus gebėjimus ir įgūdžius sprendžiant konkrečius uždavinius darbinėje veikloje bei praktinio patyrimo stoką. Vis dėlto reikia pastebėti, kad ši problema iškyla ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
Europos Sąjungoje taip pat akcentuojama darbuotojų kompetencijų pasiūlos ir paklausos neatitikimo problema. Darbuotojų kompetencijos, atitinkančios darbo rinkos reikalavimus, yra traktuojamos kaip viena iš svarbiausių prielaidų tolimesnei ekonominei plėtrai. Ši nuostata tapo svarbia politikos kryptimi ir Europos Sąjungos augimo strategijos „Europa 2020“ dalimi.

– Sakoma, kad šiuolaikinis darbuotojas turi būti lankstus, t. y. išmanyti kuo daugiau sričių. Pritariate?
– Šiandieninė aplinka, kurioje veikia organizacijos, pasižymi dinamiškumu ir nuolatiniais pokyčiais. Šie pokyčiai yra nevaldomi, todėl šiandien yra itin svarbus atvirumas pokyčiams, pokyčių inicijavimas ir įgyvendinimas bei gebėjimas į juos reaguoti. Tai apima gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir suvokimą apie pokyčių neišvengiamumą.
Kuo didesnis darbuotojo disponuojamų kompetencijų spektras, tuo didesnės galimybės darbuotojui adaptuotis ir veikti ne tik šiandienos, bet ir ateities darbo rinkose. Dar daugiau – šiandien visas pasaulis kalba apie T tipo (angl. T shaped graduate) absolvento rengimą, t. y. labiau generalistą ir besiorientuojantį tarpdalykinėje erdvėje.

– Kokiomis savybėmis darbuotojas turėtų pasižymėti ir kokias kompetencijas turėti, kad susirastų gerai apmokamą darbą?
– Svarbios asmeninės savybės yra šios: prisitaikomumas, lojalumas, pozityvus požiūris, smalsumas, asmeninė atsakomybė, atsidavimas, motyvacija, tikslo siekimas, atkaklumas, iniciatyvumas, mokymosi poreikis, pasitikėjimas savimi, intuicija.
Atlikti tyrimai rodo, kad šiandieninėje darbo rinkoje darbdaviai ypač vertina mokėjimą mokytis ir nuolatinį tobulėjimą. Garsus amerikiečių futuristas Alvinas Toffleris yra pasakęs, kad XXI amžiuje neraštingi bus ne tie, kurie nemokės skaityti ar rašyti, o tie, kurie nemokės mokytis, bus nelinkę pamiršti tai, ką mokėjo, ir mokytis iš naujo. Reikia sutikti, kad jis buvo teisus. Šio gebėjimo svarbą išryškina šiandieninė greitai besikeičianti aplinka, o nuolatinis mokymasis turi tapti individo vertybine nuostata.
Šiandien ypač svarbus darbuotojo atvirumas pokyčiams, pačių pokyčių inicijavimas ir įgyvendinimas bei gebėjimas į juos reaguoti. Tai apima gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir suvokimą apie pokyčių neišvengiamumą.
Inovatyvumo kompetencija susijusi su gebėjimais generuoti naujas idėjas, o darbinėje veikloje taikyti naujus darbo metodus. Inovatyvumas susijęs su naujų būdų problemoms spręsti paieškomis ir pozityvia reakcija į naujoves. Tai neatskiriama nuo kūrybiškumo, kuris vis dažniau laikomas ne tik darbuotojo, bet ir visos organizacijos sėkmės pagrindu. Kūrybiški darbuotojai yra kūrybiškos organizacijos pagrindas, o tokios organizacijos greičiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir lengviau konkuruoja su kitomis organizacijomis.
Pripažįstama, kad kritinis mąstymas ir analitiškumas tampa fundamentaliu mokymosi programų tikslu. Svarbu gebėti vertinti situaciją, identifikuoti, iškelti ir kūrybingai bei argumentuotai spręsti problemas, prognozuoti. Kritinis mąstymas glaudžiai susijęs su analitiškumu. Pastebėtina, kad kritinis mąstymas yra ypač svarbus universitetiniame lavinimosi procese. Gautos žinios yra įvertinamos kritiškai ir taip bandoma eiti pažinimo link. Dėl kritinio mąstymo studentai vertina ir analizuoja gautas žinias ir kuria savo pasaulio matymą.
Šiandienėse darbo aplinkose tampa svarbu gebėti dirbti tiek nacionalinėse, tiek ir tarptautinėse komandose, taip pat gebėti dirbti tinkluose. Komandinio darbo svarba išryškėja atvirose inovacijoms tarpdisciplininėse komandose, kurios yra suformuojamos iš įvairiose organizacijose dirbančių profesionalų tam, kad bendradarbiaujant būtų kuriamos naujos žinios. Organizacijų skirtingumas yra laikomas kūrybiškumo pagrindu ir kritiniu sėkmės faktoriumi kuriant inovacijas.
Šiandien sunku surasti organizaciją, veikiančią tik vienos valstybės ribose, todėl tarpkultūriškumo kompetencija įgauna vis svarbesnę reikšmę. Išmanyti verslo partnerio, darbo grupės ar kolegos kultūrinius skirtumus svarbu tiek vadybininkui, tiek inžinieriui. Tarpkultūrinės kompetencijos gali būti suvoktos kaip pusiausvyros paieška tarp savo ir kitų poreikių bei interesų, kurie kyla iš skirtingų kultūrinių kontekstų.
Viena vertus, idealiuoju atveju kiekvienas darbuotojas turi turėti mano išvardytas kompetencijas. Kita vertus, praktikoje ne visada tai gali būti įgyvendinta. Mokslininkai siūlo išeitį – rengti ne „idealius darbuotojus“, bet „idealius darbuotojų derinius“.

– Kuo svarbi emocinė kompetencija?
– Šių kompetencijų esmė glūdi gebėjime suvokti, atpažinti ir, kas ypač svarbu, valdyti emocijas susiejant jas su kitais pojūčiais, ypač svarbiais dirbant su kitais individais. Susidomėjimas emocinėmis kompetencijomis pastebėtas suintensyvėjus socialinėms interakcijoms (darbas komandose, ypač tarpkultūrinėse, tarpdisciplininėse, darbas su skirtingų sričių specialistais), nes interakcija visada yra susijusi su emocija.

– Ar tiesa, kad mūsų visuomenėje labiausiai trūksta atsakingų darbuotojų?
– Naujausi tyrimai kompetencijų kontekste labai aiškiai sufokusuoti į moralinę kompetenciją. Toks akcentas atsirado dėl šiandieninėje mūsų visuomenėje susvyravusių vertybinių pamatų. Vertybinės nuostatos yra svarbios kiekvienam darbuotojui.
Mokslininkai akcentuoja teisinių, profesinių, organizacijos ir asmeninių vertybių svarbą. Ir nors dažnai vertybės gali būti įvardijamos kaip abstrakčios, tačiau iš esmės turimas vertybinis požiūris gali apspręsti individo poelgius vienoje ar kitoje situacijoje. Todėl šiandieniniame kontekste labai svarbu ugdyti laisvą ir atsakingą asmenybę. Asmenybę, turinčią tvirtas vertybines nuostatas – humanistišką, demokratišką, gerbiančią žmogaus teises ir laisves, puoselėjančią kultūrinį palikimą ir identiškumą, remiantį tvarios plėtros nuostatas ir pan.

– Kodėl jaunuolius taip žavi paslaugų sektorius?
– Šiuo metu apskritai yra stebimas paslaugų sektoriaus augimas, todėl natūraliai jame didėja darbo vietų pasiūla. Ilgalaikėje perspektyvoje didės darbuotojų skaičius dirbančių būtent paslaugų sektoriuje. Paslaugų sektorius patrauklus jaunimui, manyčiau, dėl kelių priežasčių: paslaugų sektoriuje darbai yra mažiau reguliuojami, darbuotojai priimami darbą jiems dar nebaigus mokymosi proceso, nes dalis darbų nereikalauja aukštos kompetencijos.

– Ar sutinkate, kad darbuotojus labiausiai motyvuoja didelis atlyginimas?
– Darbuotojų motyvavimas – atskira ir plati tema. Kiekvienas darbuotojas gali turėti skirtingą motyvaciją, todėl motyvuoti yra reikalingos skirtingos priemonės. Reikia pabrėžti, kad visiems priimtinų motyvavimo priemonių nėra: jų poveikį darbuotojams lemia jų asmeninės savybės, poreikiai, darbo pobūdis, materialinė padėtis. Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines sąlygas, atlyginimas dažnai būna viena iš svarbiausių motyvavimo priemonių, bet tikrai ne visada. Dažnai darbuotojus motyvuoja galimybės realizuoti save ir pan.

07-07-2015 29

J. Barynienė: „Kuo didesnis darbuotojo disponuojamų kompetencijų spektras, tuo didesnės galimybės darbuotojui adaptuotis ir veikti ne tik šiandienos, bet ir ateities darbo rinkose.“
KTU archyvo nuotr.

 

Į viršų