Europos Komisija svarsto, kokiais būdais būtų galima palengvinti tarpvalstybinę e. prekybą. Ieškoti papildomų priemonių nuspręsta, paskelbus ES vartotojų rinkos tyrimo duomenis, kurie nėra itin džiuginantys.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Europoje tarpvalstybinė e. prekyba tebėra nepakankamai išsivysčiusi rinka. Didžioji vartotojų dalis internetu mieliau perka savo šalyje nei iš kitos ES valstybės.

Nežino savo teisių
Nors per paskutinius 10 metų vartotojų, perkančių prekes ar paslaugas internetu, dalis išaugo 2,5 karto – nuo 21 proc. 2004 m. iki 50 proc. 2014 m., lietuviai iki šiol baiminasi pirkti internetu. Manoma, kad taip yra, nes vartotojai nerimauja dėl prekės kokybės, didelių pirkinių pristatymo/ grąžinimo kainų.
„Būtent dėl šių problemų sulaukiame daugiausiai skundų“, – „Šiaulių naujienoms“ patvirtina Europos vartotojų centro teisininkė patarėja Rasa Kneižytė.
Specialistė sako, kad gavus skundą ne visada pavyksta problemą išspręsti. Pasitaiko atvejų, kai situacijos nepavyksta išspręsti kompromisiniu būdu. Tuomet vartotojams tenka kreiptis į aukštesnio lygio teisinės institucijas arba tiesiog pripažinti pralaimėjimą.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima teigti, kad vartotojai nepakankamai žino apie pagrindines vartotojų teises. Lietuviai, ypač jaunimas, rečiausiai naudojasi savo teisėmis visoje ES. Mažiau už mus apie savo teises žino tik graikai. Geriausiai savo teises žino čekai, slovakai ir danai.
R. Kneižytė primena – pagrindinė vartotojų teisė perkant internetu yra sutarties atsisakymo teisė. Per keturiolika dienų vartotojas nenurodydamas priežasties gali atsisakyti internetu užsisakytos prekės.

Skundus teikia ne visi
Apklausus respondentus, paaiškėjo, kad ketvirtis visų problemas patyrusių vartotojų neteikia skundo. Dauguma nesiima veiksmų, nes mano, kad patirs papildomų sunkumų.
„Jeigu vartotojui atrodo, kad patirti nuostoliai yra maži ir neverta gaišti laiko, tuomet tokiais atvejais skundo ir nepateikia. Vis dėlto manau, kad dauguma ieško būdų, kaip susigrąžinti prarastus pinigus, ir tai daro savarankiškai. Tik blogiausiu atveju, kai nuostoliai tikrai dideli bei patiems niekaip nepavyksta susitarti, kreipiasi į vartotojų centrus“, – priežastis, kodėl lietuviai vengia ginti savo teises, svarsto teisininkė.
Labiausiai patenkinti skundų nagrinėjimu yra tie vartotojai, kurie kreipiasi į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas. Tiksliau visi – tik ne lietuviai.
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas žalos atlyginimo mechanizmais, tame tarpe ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmais, yra vienas žemiausių ES (trečias pagal nepasitikėjimą), o Lietuvos mažmenininkai yra antri ES pagal nepasitikėjimą alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais.

Lengvins tarpvalstybinę e. prekybą
Siekiant palengvinti tarpvalstybinę e. prekybą, Europos komisija siūlo numatyti suvienodintas ES taisykles dėl sutarčių ir vartotojų apsaugos perkant internetu. R. Kneižytės nuomone, tai iš tiesų būtų naudinga vartotojams.
„Vartotojų teisių direktyva, kuri nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojo visose ES šalyse, siekiama dar geriau apsaugoti vartotojus. Aišku, gaila, kad šie procesai nevyksta greičiau, bet jų ir neįmanoma pagreitinti. Teisės aktų nuostatos perkeliamos ne per savaitę ar kelis mėnesius, tam reikia skirti metus. Tačiau džiugu, kad tokie procesai vyksta“, – reziumavo teisininkė.

 

 

Į viršų