Verslininkai pastebi, kad naujojo Darbo kodekso priėmimas tampa priešrinkiminės karštinės ir bandymų susikrauti politinį kapitalą įrankiu. Todėl ragina valdžią realiai įvertinti situaciją ir pripažinti, kad dauguma kodekso nuostatų yra reikalinga. Sako, kad jos turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis Darbo kodeksas stabdo valstybės pažangą.

Supriešina darbuotojus ir darbdavius
„Požiūris, kad naujasis Darbo kodeksas turi ginti tik darbdavių ar darbuotojų interesus, yra nelabai priimtinas. Tarsi bandoma primesti, kad priėmus įstatymą, nukentės viena ar kita pusė. Manau, kad didesnė problema yra ta, kad šiandien darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje neatitinka modernios valstybės, kuri siekia ekonominės pažangos būtiniausiųjų kriterijų. Akivaizdu, kad Lietuvai reikalingas darbo santykių lankstumas, būtina didinti konkurencingumą ir produktyvumą“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.

Prezidentas neigia mitus, esą naujasis Darbo kodeksas yra verslo lobizmo rezultatas. Anot jo, tokiomis kalbomis tik bandoma supriešinti darbdavius ir darbuotojus. Iš tiesų kiekviena įmonė, galvojanti apie savo perspektyvas, sprendžia vieną svarbiausių klausimų – kaip motyvuoti įmonėje dirbančius darbuotojus, kad jie kurtų bendrą pridėtinę vertę, kuri vėliau perskirstoma didinant atlyginimus, įgyvendinant verslo plėtrą ir pan. Jo teigimu, perspektyvios įmonės supranta, kad darbuotojas yra pagrindinis turtas.

„Mes taip pat pasisakėme, kad tai nėra tobulas dokumentas. Blogus, atskirų šalių interesų neatitinkančius straipsnius reikia koreguoti. Tačiau tai neturėtų būti procesas, kuris užsivilkintų metus, dvejus ar trejus. Kiekviena diena, metai atsisuka prieš Lietuvos ekonomiką, prieš darbdavio ir darbuotojo gerus kūrybinius santykius, nes visi sutarimai ir atsiranda dėl netobulų dokumentų“, – pabrėžia V. Japertas.

Pašnekovas sako, kad vienas pagrindinių darbdavių tikslų yra siekis daryti poveikį tarpusavio santykiams, kad įmonės taptų konkurencingesnės, efektyviau kurtų produktus. Tuomet ne tik didėja įmonių pelningumas, bet ir kyla darbuotojų atlyginimai. Todėl V. Japertas nesupranta, kam reikia priešinti darbuotojus su darbdaviais, nes toks elgesys neveda prie geros ir kūrybiškos bendruomenės formavimo.

Neskatina verslumo dvasios
Lietuvai reikalingas pažangesnis ir lankstesnis Darbo kodeksas ne tam, kad darbdaviai sau susikurtų geresnes darbo sąlygas, bet tam, kad daugiau žmonių turėtų pažangesnes sąlygas pradėti savo verslą ir tokiu būdu kurtų darbo vietas. Tuomet žmonės, turintys idėjų, nebijotų jų realizuoti ir tokiu būdu prisidėtų prie mūsų ekonomikos stiprinimo.
Prezidento nuomone, kad atsirastų daugiau norinčių kurti verslus, reikia ne tik peržiūrėti Darbo kodeksą. Būtina peržiūrėti, kokios tradicijos susiformavo ar jau yra susiformavusios apskritai Lietuvoje. Prezidento nuomone, šiandien imamasi per mažai veiksmų, kurie skatintų puoselėti verslumo dvasią.

Naivu manyti, kad laisvas ir nepriklausomas žmogus prisiims atsakomybę ir steigs naujas darbo vietas, kai verslininkai dažnai kaltinami nesąžiningumu ir pan. Apšvietę visuomenę, kad verslo kūrimasis yra ekonominio ir socialinio šalies gyvenimo pagrindas, turėtumėme visai kitokius rezultatus. Tokios tradicijos turėtų būti formuojamos jau nuo mažų dienų.

„Manau, kad ne Darbo kodeksas nulems, ar atsiras daugiau įmonių. Daugiausiai įtakos turi viešoji nuomonė ir ją lydintys įstatymai. Nesinorėtų, kad Darbo kodeksas taptų papildoma valdžios reguliavimo našta verslui. Reikia tikėtis, kad kodeksas taps darbo santykius reguliuojančiu dokumentu, skatinančiu tarpusavio supratimą ir kūrybiškumą“, – viliasi V. Japertas.

Į viršų