Kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis iš jų jau turi reikalų su antstoliais. Matyt, žmonės susižavi reklaminiais šūkiais esą pasiskolinti galima greitai, lengvai ir apie pasekmes nepagalvoja. Iš tiesų realybė gali pasirodyti gerokai niūresnė. Galiausiai į greitųjų kreditų liūną įklimpstama taip, kad naujomis paskolomis reikia dengti senesnes.

Patiki ir įklimpsta dar giliau
Tarpusavio skolinimo įmonės vadovas Justinas Murauskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad ne visi žmonės sugeba įvertinti savo finansines galimybes. Susižavi būdu greitai pasiskolinti pinigų ir nepagalvoja, kiek realiai tai kainuoja.
„Žmonės nepasveria savo galimybių, neįvertina, kiek jiems reikia pinigų pragyventi, ir kiek tų pinigų gali skirti paslaugai. O po to pasiduoda pinklėms: siūlymams atidėti įmokas ir t. t.“, – pabrėžia J. Murauskas.

Be to, ne visi žmonės kaupia pinigus juodai dienai. Dažniausiai gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir, kai nutinka nenumatyta bėda: suserga šeimos narys, sugenda buitiniai prietaisai, nebeturi pinigų šioms bėdoms išspręsti, todėl skolinasi.

Ne paslaptis, kad greitųjų kreditų įmonės taip pat atlieka nemažai klaidų skolindamos pinigų savo klientams.

Pavyzdžiui, siekia, kad klientas nepersigalvotų ir pernelyg nesidomėtų paskolos sąlygomis. Todėl greitąsias paskolas išduoda labai greitai. Nors iš tiesų reikia atidžiai patikrinti klientų pajamų šaltinius. Žodžiu, paskolos išduodamos net tiems, kurie praktiškai neturi jokių pajamų. Todėl galiausiai žmogui tenka atiduoti daugiau nei 60 proc. savo mėnesio pajamų, kurių realiai neturi.

Gręžia iki begalybės
Greitųjų paskolų bendrovės labai sumaniai žaidžia su paskolų atidėjimo mokesčiais. Vienos įmonės iš pradžių tai daro nemokamai, kitos pasiūlo kelioms dienoms atidėti mokėjimą už pusės mėnesio įmokos dydį. Bet ir vienu, ir kitu atveju galiausiai viskas baigiasi dar blogiau – paskolos terminas neilgėja, tad kartą įmoką atidėjęs žmogus kitą mėnesį turi sumokėti jau dvigubai. Jei jis 200 eurų neturėjo sausį, tai greičiausiai 400 neturės ir vasarį.

Pasinaudojus atidėjimu, paskola nėra amortizuojama, taip „greitųjų kreditų“ bendrovės nušauna net kelis zuikius: apeina Lietuvos banko reikalavimus dėl maksimalaus palūkanų dydžio, nes atidėjimo mokesčiai nėra traukiami į įstatymais ribojamą kredito kainą, ir pririša klientą.

Paprastai klientas yra „gręžiamas“ tol, kol išeikvojamos visos jo uždirbamos lėšos, tada žmogus dėl gyvenimiškų aplinkybių susidūręs su sunkumais yra priverstas skolintis papildomai, taip tik didindamas jau esamus įsipareigojimus.
Taigi, žmogus įklimpsta – ima vis naujas paskolas ilgesniam terminui, jomis dengia ankstesnes ir taip, kol praranda viską. Tad klientai užuot išsprendę savo problemas pakliūva į dar didesnę bėdą.

Apsisaugoti įmanoma
J. Murausko nuomone, valstybė siekdama pažaboti greitųjų kreditų bendroves imasi pakankamai veiksmų, tiesiog patiems gyventojams trūksta sąmoningumo.

„Elgsenos problemų neišspręsi. Paskolą grąžina tas, kas ją gauna, o ne išduoda. Vartotojams reikia būti atsargiems prisiimant įsipareigojimus, gerai pasverti, įvertinti kainą, įmoką, reikia atidžiai skaityti sutartis ir mokytis iš kitų klaidų“, – pataria pašnekovas.

Jis sako, kad blogiausia, ką klientas gali padaryti, tai laiku nesumokėti paskolos įmokos. Tuomet pradeda skaičiuotis delspinigiai, o skola augti.

Tad pamačius, kad įmokų nepajėgsite sumokėti laiku, nereikėtų laukti kito mėnesio, bet iš karto ieškoti problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, tartis su bendrove, kad ši išdėliotų ilgesnį paskolos grąžinimo terminą arba ieškoti, kas paskolą išduotų pigiau.

Svarbiausia, paėmus vieną paskolą, daugiau nebeimti naujos senajai padengti. Priešingu atveju skola tik kaupsis, o finansų istorija – prastės.

Į viršų