Sukčiai stengiasi išvilioti pinigų ne tik iš naivių senjorų, bet ir verslininkų. Todėl tam, kad verslininkai neapsigautų, sudaromi reitingai, kurie parodo vidutinę toje šalyje veikiančio verslo subjekto neatsiskaitymo tikimybę. Vykusioje konferencijoje „Sukčiavimas versle ir jo prevencija“ „Coface“ kredito rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Sventickas plačiau papasakojo, į kurias šalis investuoti verta ir į kurias – nelabai.

Rizikingiausia investuoti į metalų sektorių
Įvertinus šimtą šešiasdešimt šalių visame pasaulyje, paaiškėjo, į kurias šalis investuoti rizikingiausia. Reitingai vertinami nuo A (tikimybė labai maža) iki D (tikimybė labai didelė). Lietuvos reitingas nesikeičia jau kelerius metus iš eilės, mūsų reitingas – A4. Estija įvertinta šiek tiek geriau A3, o Latvija priklauso reitingui B, tačiau Latvijai suteikiama teigiama perspektyva ir gali būti, kad kitais metais bus įvertinta geriau. Lenkijai priskiriamas reitingas A3, Baltarusijai D, Rusijai C, Kazachstanas reitinguojamas nuo B iki C.

Vertinant investicijų rizikas, atsižvelgiama ir į atskirus sektorius. Besivystančioje Azijoje pavojingiausia investuoti į metalų sektorių. Šiuo metu metalo gamyba yra pristabdyta, nes žaliavų kiekis sandėliuose yra per didelis. Rizikingais įvertinti ir šie sektoriai: chemijos pramonė, statyba, energetika, mašinų pramonė, tekstilė. Šiaurės Amerikoje rizikinga investuoti į energetiką, metalų sektorių. Vakarų Europoje – į metalų sektorių, automobilių pramonę, statybos, energetiko, popieriaus ir medienos, farmacijos sektorius.

Besivystančios šalys – nūdienos viltis
Vertinant pasaulio ekonomiką matyti, kad Kinijos ekonomika šiek tiek traukiasi, Rusijos labai traukiasi, o Vakarų Europa laikosi stabiliai. Pasaulio ekonomiką į viršų toliau tempia Kinija ir kitos besivystančios šalys. Brazilijai, Rusijai prognozuojama recesija, labiausiai augančios šalys – tai Indija ir Kinija.

Prognozuojama, kad kaip feniksas iš pelenų turėtų pakilti besivystančių šalių ekonomika. Kaip žinia, kad šalys galėtų būti konkurencingos kainų, jos turi turėti laisvai cirkuliuojančią valiutą. M. Sventicko teigimu, keturiolika iš trisdešimt keturių šalių per paskutinius metus valiutą nuvertino ir taip įgijo pranašumą eksportuodamos savo prekes.

Siekiant išsiaiškinti, kokios šalys šiais metais turės daugiausiai perspektyvų, atliktas tyrimas. Įvertinimai atlikti atsižvelgiant į tris kriterijus. Pirmasis kriterijus – kainų konkurencingumo padidėjimas. Antrasis – šalies skolinimosi galimybės. Trečiasis – ribota politinė rizika. Visus tris kriterijus atitiko tik keturios šalys – Lenkija, Čekija, Čilė, Tailandas. Tuo tarpu Europoje perspektyviausiomis šalimis išlieka Vokietija ir Lenkija.

Uždaromos neveikiančios įmonės
Siekiant išsiaiškinti, ar verta rizikuoti, atsižvelgiama ir į šalies įmonių bankroto skaičių. Lietuvoje bankrotų skaičius nuo 2011 m. iki 2015 m. ūgtelėjo gana nemažai. Bankroto proceso iniciatoriai: „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, kiti kreditoriai bankrotų inicijavo mažiau nei bet kada anksčiau. M. Sventickas sakė, kad tai nėra prasta tendencija, nes tai reiškia, kad yra uždaromos jau neveikiančios arba įstatymų nesilaikančios įmonės.

Didžiausiu bankrotų skaičiumi išsiskiria trys sektoriai: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas. Iš viso Lietuvoje registruota daugiau nei 100 tūkst. įmonių, tačiau realiai veikiančių nėra nė pusės. Todėl tendencija, kad bus uždaromos neveikiančios įmonės, išliks ir ateityje.

Pranešimų apie uždelstas skolas skaičius lyginant su ankstesniais metais turėjo augimo tendenciją. Dažniausiai neatsiskaito arba mažos, arba vidutinės įmonės statybų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Pagrindinės priežastys: konkurencija, pinigų srautų nevaldymas ir pan. Panaši situacija fiksuojama ir Latvijoje bei Estijoje.
Reziumuodamas M. Sventickas džiaugėsi, kad Rusijos embargo įtaka Lietuvai turėjo mažiau įtakos, nei tikėtasi. Lietuva atrado nemažai naujų rinkų. Lietuviai dažniau investuoja ne tik į Azija, bet ir Kiniją, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Žodžiu, verslas plačiai bando ieškoti sričių kur galėtų eksportuoti savo gaminius ir paslaugas.

Į viršų