Pasaulio banko (PB) vadovų nuomone, Estijos pasitraukimas iš ekonominės krizės pernelyg brangiai kainavo šaliai ir toliau taip tęsti negalima, praneša portalas "Novosti ERR".

PB Rytų Europos ir Baltijos skyriaus direktorius Piteris Heroldas (Peter Harold), lydintis PB prezidentą Robertą Zeliką (Robert B. Zoellick), portalui "News.err.ee" teigė, kad Estijoje kelerius metus iki prasidedant krizei buvo vykdoma gana apgalvota finansų politika, kurios tikslas buvo Estijos įstojimas į euro zona, be to, Estija jau turėjo nemažų finansinių rezervų.

"Bendranacionalinis sprendimas dėl euro buvo didžiulė pergalė tuo momentu, kai Europos centrinis bankas ir Europos Komisija gana atsargiai vertino potencialias šalis naujokes", - sakė P. Heroldas.

Firma "Capital Economics", atliekanti ekonominius tyrimus, rugpjūčio 12 d. pareiškė, kad tarptautinėse rinkose vis dėlto kyla abejonių dėl kai kurių Estijos reformų sėkmingumo.

"Nors finansinė padėtis kiek stabilizavosi, artimiausiais metais, be abejonės, bus būtina papildomai mažinti valstybės išlaidas", - pastebėjo analitikas Deividas Okslis (David Oxley). Jis pridūrė, kad vidaus paklausa negali užtikrinti Estijos ateities. "Visi žino, kad augimo modeliai, kurie tiko 2004-2008 m., jau nužengė praeitin. Ateitis bus kitokia - tai technologijos, inovacijos, eksportas. Svarbu našumas, o ne kaip sparčiai mes didiname vidaus vartojimą, naudodamiesi užsienio kapitalu", - sakė analitikas.

PB prezidentas R. Zelikas patarė Estijai užsitikrinti lankstesnę ekonominę politiką, nes neteisingi sprendimai gali gana skaudžiai atsiliepti šalies situacijai.

ELTA