Pelkinė spanguolė (Oxycoccus palustris). Sinonimai: spalgana, spangėlė, spangė.
Kai tiktai pirmasis šerkšnas pabaltina pelkių samanas, ryškiais ugnies raudonumo lašais sušvyti spanguolės, džiugindamos kiekvieną mėgėją. Nelengva rinkti uogas iš samanų, bet žmonės spanguoles noriai renka, daug prisiruošia žiemai.
Visą vėlyvą rudenį ir žiemą raistuose bei pelkėse vis dar raudonuoja spanguolių uogos. Jos nebijo šalčių, tad po sniego apklotu puikiai išsilaiko iki pavasario. Raudonų uogų rūgštelė žinoma ir vertinama nuo seno. Mūsų močiutės iš spanguolių virdavo gardų kisielių, jų sultimis su medumi gydydavo peršalusius vaikus.
Ne atsitiktinai spanguolės vadinamos „pelkių vynuogėmis”. Pagal organinių komponentų sudėtį vynuogės ir spanguolės labai artimos.
Spanguolės vartojamos šviežios ir sirupams, sultims, girai, kisieliams, uogienėms ir želė gaminti, kaip įdaras saldainiams ir raugiant kopūstus. Jos puikiai išsilaiko vos ne ištisus metus, nes jose yra baktericidinių, benzoinės ir citrinos rūgščių.
Spanguolėse gausu vitaminų C, P, B1, B2, PP, karotino, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, mangano, geležies, jodo, vario, sidabro, aliuminio. Pasižymi spanguolės antibakteriniu poveikiu. Specialistai uogas pataria valgyti šviežias arba šaldytas, nes verdant suyra dalis antioksidantų.
Daug savybių spanguolėms priskiria liaudies ir oficialioji medicina: kraują stabdančios, uždegimą slopinančios, antitoksinės, antiskorbutinės ir kt.
Iš šviežių spanguolių gaminamas rūgštus morsas karščiuojantiems ligoniams, kamuojamiems troškulio. Nes spanguolėse yra daug citrinos rūgšties. Yra žinoma, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje, organizuotoje rusų-turkų karo laikais, pagrindinis vaistas buvo spanguolių morsas.
Gydomosios savybės
Pačiuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose spanguolės jau buvo minimos kaip vaistinis augalas. Spanguolių sultimis gydė skorbutą, plaudavo įvairias žaizdas. Jos dar vadinamos vaistais nuo kosulio ir yra puiki karštį mažinanti priemonė. Tyrimais įrodyta, kad spanguolių uogose yra medžiagų, veiksmingai naikinančių puvimo, pūlinių bakterijas, taip pat daugelį parazitinių grybelių. Geriant spanguolių sultis didėja šlapimo rūgštingumas, tad jos tinka šlapimo takų ligoms gydyti, padeda išvengti akmenų bei smėlio susidarymo inkstuose.
Liaudies medicinoje vartojamos ir šviežios, ir perdirbtos spanguolės – jų sultys, ekstraktai, gėrimai, gira. Spanguolių gira ir sirupas vartojami maiste sumažėjus vitaminų, taip pat po sunkių ligų, operacijų, traumų. Spanguolių preparatai vartojami nuo įvairių uždegimų, sukeliančių aukštą temperatūrą. Spanguolių tepalas ypač veiksmingas gydant odos ligas. Du valgomuosius šaukštus gerai sunokusių uogų sutrinti ir išspausti per marlę. Sultis sumaišyti su lanolinu bei vazelinu po 50 g. Paruoštą tepalą reikia laikyti šaldytuve.
Spanguolių sultys
Iš uogų galima pasigaminti sulčių: uogas reikia sugrūsti mediniu grūstuvu ir išspausti. Išspaudas maišyti su vandeniu ir dar kartą išspausti. Po to sultis perkošti per marlę ir emaliuotame inde kaitinti iki 100 laipsnių, pasaldinti ir greitai išpilstyti į butelius arba stiklainius.
Spanguolių sultys, išspaustos iš visai sunokusių uogų, stiprina ir tonizuoja visą organizmą, padeda pasisavinti maisto medžiagas, skatina seilių, skrandžio sulčių bei kasos sekreto išsiskyrimą. Šių uogų sultimis liaudies medicinoje gydomas gastritas, taip pat mažas skrandžio rūgštingumas.
Spanguolių sultis rekomenduojama gerti turint temperatūros, sergant peršalimo ligomis, cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltu artritu, reumatinėmis ligomis bei podagra. Šių uogų sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, tad jomis gydomos inkstų bei šlapimo pūslės ligos, hipertenzija ir apsinuodijimai.
Jei kamuoja kosulys, rekomenduojama gerti spanguolių sulčių, sumaišytų su cukraus ar medaus sirupu po vieną valgomąjį šaukštą 6-8 kartus per dieną.
Spanguolių sulčių rekomenduojama kuo dažniau gerti sergant glaukoma po pusę stiklinės tris kartus per dieną, išmaišius spanguolių sultyse valgomąjį šaukštą medaus.
Tačiau reikia atsiminti, kad spanguolių bei jų sulčių negalima vartoti žmonėms, sergantiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Raudonskruostės spanguolės vertingas ir naudingas ne tik maistas, bet ir vaistas. Aš dažnai prisimenu, kaip malonu rinkti spanguoles, raudonuojančias samanose, grįžti namo pilnais krepšiais uogų. Tai buvo prieš 50-60 metų Kelmės rajone, kada prisirinkdavome tikrai nemažai spanguolių žiemai.
Spanguolės auga aukštapelkėse, pelkėtuose miškuose, užpelkėjusiuose pušynuose, mėgsta drėgmę.
Žydi gegužės-liepos mėn., uogas subrandina rugsėjo mėn., paplitusios visoje Lietuvoje.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
