Vitaminai – tai biologiškai aktyvios medžiagos. Esantys organizme nedideli jų kiekiai kaip katalizatoriai dalyvauja beveik visose fermentinėse reakcijose. Taip trumpai vitaminus apibūdina rusų farmakologai. Tačiau iš tikro vitaminų įtaka visų žmonių organizmui, iš jų ir sportininkų, yra tiesiog nenusakoma.
Žodžio „vita” lotyniška reikšmė – gyvenimas, gyvybė – tarsi pasako, kad šios mažos dalelės būtinos palaikyti gyvybines funkcijas. Vitaminai – tai aktyvūs organiniai junginiai. Jų organizmas nesugeba pasigaminti arba gali pasigaminti tik labai mažus kiekius. Tiek nepakanka, todėl tų vitaminų būtina gauti su maistu. Valgant nesuderinamus produktus, pavyzdžiui, mėsą su bulvėmis arba ryžiais, nekokybišką maistą, sportuojant, patiriant stresą, vitaminų poreikis išauga dešimteriopai, o kartais ir tūkstanteriopai. Gydant kai kuriuos susirgimus, susijusius su vitaminų trūkumu, pavyzdžiui, vitamino C profilaktinė dozė sudaro tik 60 mg, bet siekiant juo išgydyti peršalimą, imuniteto deficitą, arba anemiją, ji gali sudaryti iki 10000 mg. Žinoma, dozių yra įvairių, tačiau sportininkams vitamino C reikia nuo 500 iki 3000 mg. Jo kiekį lemia sporto rūšis, pasirengimo periodas ir individualios žmogaus savybės.
Terminą „vitaminai” pasiūlė lenkų mokslininkas M. Funkas. Jis vitamino B1 struktūroje nustatė amino grupę ir norėjo pabrėžti šio junginio svarbą gyvybei, vita - gyvenimas, aminum – aminas „gyvybės aminai”. Vėliau paaiškėjo, kad ne visi vitaminai turi amino grupės, tačiau terminas prigijo.
Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose – A, D, E, K ir tirpius vandenyje – B1, B2, B3, B6, PP, B9, B12, H, C. Visi vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus C, turi azoto ir yra vadinami B vitaminais. Kai kurių vitaminų specifinis aktyvumas gali būti būdingas keletui junginių, turinčių panašią cheminę struktūrą.
Į vitaminus panašios, vandenyje tirpios medžiagos: cholinas – vitaminas B4, inozitas – B8, azoto rūgštis – B13, pangamo rūgštis – B15, karnitinas – BT, lipo rūgštis – N, S – metilmetioninas – U ir pan.
Į vitaminus panašios, riebaluose tirpios medžiagos: polinesočiosios riebalų rūgštys – vitaminas F.
Kuo kenksmingas vitaminų trūkumas?
Avitaminozė – kai žmogus su maistu visiškai negauna vitaminų ir suserga tokiomis ligomis kaip skorbutas arba beri beri. Laiku nenustatytos šios ligos yra mirtinos. Šiais laikais jomis susirgti tikriausiai nebeįmanoma, juk net patys paprasčiausi maisto produktai vitaminizuoti.
Jei žmogus su maistu negauna pakankamai vitaminų, atsiranda hipovitaminozė. Jos pavojingos dėl to, kad sunkiai nustatomos, pasireiškia įvairiausiais medžiagų apykaitos sutrikimais. Literatūroje sutinkama duomenų, kad tik JAV, Japonijos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių gydytojai pirmiausia nustato, kokių medžiagų trūkumus ar perteklius pacientui sukėlė negalavimus. Tų šalių mokslininkai gydyti siūlo ir vaistais, ir vitaminais. Be to, nereikia pamiršti, kad vartojant antibiotikus visada būtina vartoti B grupės vitaminų kompleksus. Antibiotikai sutrikdo žarnyno bakterijų darbą, o būtent jos „atsakingos” už B grupės vitaminų pasisavinimą. B grupės vitaminų pritrūkus sutrinka daugybė organizmo funkcijų darbas, labiausiai pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Sportininkų organizmui vitaminų reikia gerokai daugiau – sportuojant medžiagų apykaita pagreitėja iki dešimties kartų, ir vitaminai turėtų būti didesnės koncentracijos. Paprasti multivitaminų kompleksai nepagelbėtų.
Darbingumą padidina ne tiek vitaminų kompleksas, kiek pats organizmas – jis gauna reikiamą kiekį medžiagų ir pradeda funkcionuoti optimaliai.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
