Rudenėja. Daržuose gelsta apvalaini moliūgai, ant prekystalių jau seniai pasirodė cukinijos...Jaunos cukinijos puikiai tinka salotoms, tačiau tie, kurie jas augina, puikiai žino: pražiopsojai, nenuskynei laiku, o po kelių dienų cukinijos jau peraugusios. Tačiau ir tada iš jų galima pasidaryti ne vieną gardų patiekalą. Vienas iš paprastesnių – cukinijų blynai.
Maždaug 0,7 kilogramo cukiniją nulupame, perpjauname išilgai, pašaliname sėklas bei aplink jas esantį minkštimą ir sutarkuojame „burokine tarka. Dedame saują miltų, druskos, įmušame 2 kiaušinius, įpilame vandenėlio ir išmaišome. Iš gautos tirštą grietinę primenančios masės aliejuje kepame blynus. Jokių gudrybių, tačiau labai skanu. Valgome su grietine, uogiene ar pan.
Kitam patiekalui vėlgi reikės visos arba dalies cukinijos. Tiesa, gruzinai šiam patiekalui naudoja baklažanus, tačiau 1989 metais, kai lankiausi tuose kraštuose, baklažanai Lietuvoje buvo retenybė, todėl pabandžiau grįžęs tam tikslui panaudoti cukiniją. Ir patiko, ir prigijo!
Taigi apie 0,5-0,7 kg cukiniją nulupame, pašaliname sėklas, supjaustome nedideliais kubeliais. Keptuvėn su aliejumi (aš visad naudoju alyvuogių aliejų) dedame susmulkintą svogūną bei truputį pakepiname. Tada suberiame cukiniją. Pabarstome druska ir kepame nepamiršdami pamaišyti. Kai cukinijos gabalėliai ima keisti spalvą ir suminkštėja, keptuvėn suberiame gerą pluoštą smulkintų petražolių, saują smulkintų krapų ir pagal skonį – smulkinto čili pipirėlio. Skonį paįvairina pusė kubeliais pjaustytos saldžiosios paprikos, tačiau šis ingredientas nėra būtinas. Dar kiek pakepame ir jau galime tiekti. Valgome su balta duona.
Ne mažiau vertinga kita daržovė – geltonšonis moliūgas. Nors kai kurių tautų virtuvėje gaminama daug patiekalų iš moliūgo, lietuviai šios daržovės, panašu, privengia...
Išsivirkime moliūgo sriubos. Pirmiausia moliūgas pakepinamas (taip sriuba bus skanesnė): keliose vietose moliūgo žievė perduriama virbalu ir jis dedamas į skardą bei pašaunamas 180 laipsnių temperatūros orkaitėn. Dar iki to būtina pasverti, kad žinotume, kiek laiko moliūgas šildysis. Pusę kilogramo sveriantis moliūgas kepinamas 15-20 minučių, kilogramo – 30-40 min. ir t. t.
Tada moliūgas traukiamas iš orkaitės bei atvėsinamas. Po to nupjauname viršutinę dalį bei ištraukiame sėklas ir minkštimą. Minkštimas pertrinamas per sietelį, o gautą tyrę dedame į puodą bei pakaitiname. Pagardiname grietine, sviestu, grietinėle arba pienu ir dar keletą minučių pakaitiname. Jeigu moliūgo žievė liko nepažeista, sriubą (arba košę) tiekiame supylę į vidų. Atrodo išties efektingai!
Dar vienas receptas – moliūgo košė. Vėlgi esama daugybės šio patiekalo variacijų: su medumi, su razinomis, su... Šį kartą išbandykime gana nesudėtingą virimo būdą.
Moliūgas (arba jo dalis) nulupamas, pašalinus sėklas smulkiai supjaustomas arba sutarkuojamas. Tada dedame į puodą, įpilame truputį vandens, įdedama 120-150 g sviesto ir troškiname.
Kai moliūgo gabalėliai ima minkštėti, į puodą pilame 1 stiklinę nuskalautų sorų kruopų. (Iš esmės šiam patiekalui tinka ir kitos kruopos, pavyzdžiui, ryžiai.) Įpilame 3 stiklines pieno ir verdame, kol košė galutinai išverda.
Košė bus dar skanesnė, jeigu dengtą puodą nukaisime kiek anksčiau ir 60-90 minučių pakišime po patalais. Prieš valgant košę belieka pasūdyti, o jeigu kas mėgsta saldųjį variantą – vietoj druskos įberti cukraus, vanilės, mirkytų razinų ar pan.
Receptais ir pastebėjimai su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Autoriaus nuotr.
