Ruošėme picą  ir jautienos salotas, kepėme vištą ir žuvį... Taigi pats metas desertui, kurio, reikia manyti, seniai laukia saldumynų mėgėjos ir mėgėjai. Dar daugiau, šiandien ketinu papasakoti, kaip pasigaminti du lengvai paruošiamus desertus – kompensacija už ilgą laukimą, taip sakant...

Imkimės pirmojo. Jam reikės šermukšnio uogų uogienės. Nežinau, ar to gero turi prekybos centrai? Greičiausiai, ne. Nes ši uogienė nepriskirtina prie plataus vartojimo prekių asortimento, taigi ir galimybė ją rasti parduotuvių lentynose – minimali. Kaip ir rasti gyvybės pėdsakų Marse. Todėl nelieka nieko kito, kaip šermukšnių uogienę išsivirti patiems. Tuo tikslu, po pirmųjų šalnų (galima ir anksčiau), prisirenkame šermukšnio uogų. Atokiau nuo kelių, fabrikų ir pan. Daug jų nereikia: 1-1,5 litro žiemai – per akis. Ir tai turbūt visų nesuvartosite. Uogas perrenkame, nuplauname, sudedame į puodą, įpilame truputį vandens ir verdame ant silpnos ugnies, kol pradeda tižti. Nepamirškime pamaišyti ir sekti, kad nepradėtų svilti. Jeigu reikia, įpilame dar truputį vandens. Tada dedame pagal skonį cukraus ir verdame iki galo. Laikome sandariuose stiklainiuose, vėsioje vietoje (šaldytuve, rūsyje ar pan.)

O dabar jau galime imtis deserto: išplakame grietinėlę su trupučiu miltinio cukraus. Sudedame į tam skirtus indelius. Ant viršaus dedame po šaukštą šermukšnių uogienę. Puošiame mėtų  lapeliais. Nežiūrint viso savo paprastumo, šis desertas tikrai vertas dėmesio, o salsvas plaktos grietinėlės skonis puikiai dera su lengvu šermukšnio uogų kartumu.

Kitas šiandienos desertas – pyragaičiai su uogomis. Tinka visos greitai suverdančios uogos: braškės, žemuogės, avietės, gervuogės... Galima naudoti tiek šviežias uogas, tiek uogienę. Svarbu, kad ji nebūtų per skysta.

Toliau imame 0,5 kg sluoksniuotos bemielės tešlos, kurią iškočioję  į 5-6 mm storio lakštą, dedame į riebalais suteptą  skardą. Ant viršaus paskleidžiame uogas arba uogiene. Jeigu uogos didelės, pavyzdžiui, braškės, jas kiek susmulkiname peiliu. Tada negailėdami pabarstome cukrumi ir pašauname į orkaitę maždaug pusvalandžiui.

Praktika rodo, kad sunkiausia „pataikyti” taip, kad ir tešla po uogomis iškeptų, ir apačia neimtų svilti. Kiek pasikankinęs su orkaite, bandymų ir klaidų metodų, pritaikiau tinkamą režimą: po pirmųjų 10 minučių liepsną sumažinu ir kepu, tiksliau, džiovinu, ilgėlesnį laiką.

O iškeptą  pagrindą su uogomis belieka supjaustyti ir patiekti. Norint, jeigu uogos rūgščios, galima dar pabarstyti miltiniu cukrumi (cukraus pudra).

Žinoma, sluoksniuotą tešlą galima suminkyti ir patiems, tačiau taupant laiką galima naudoti gatavą, pirktinę.

Štai ir viskas. Belieka išsivirti arbatos bei mėgautis pyragaičiais.