Jau esu rašęs, tačiau ir vėl negaliu susivaldyti nepakartojęs: nuėjęs į  svečius labiausiai bijau, kad vaišingi šeimininkai man į lėkštę  neįdėtų vištos krūtinėlės. 

Jeigu kulšelė, sparneliai arba kaklas dar būna valgomi, kepto paukščio krūtinėlė paprastai net geroms šeimininkėms gaunasi sausa kaip tualetinis popierius. Užtikrinu, popieriaus nesu niekada ragavęs, tačiau vaizduotė geresnių palyginimų šiuo atveju neranda... Ir net jeigu prisiversdamas bei springdamas suvalgai įdėtąjį gabalėlį, gali būti tikras, kad tau nematant netrukus įdės dar vieną. Tikra katastrofa!

Taip jau nutiko, kad šaldytuve turėjau pasidėjęs 2 kilogramų sveriančią  vištaitę. O čia kaip sykis broliukas užsuko. Puiki proga išbandyti naują receptėlį, kurio autorius dievagojosi, jog krūtinėlė, kaip, beje, ir visa višta, bus sultinga bei nesausa. Juolab kad broliukas pasišovė padėti – nuskusti bulves, ko šiaip nemėgstu daryti - skutu tik aplinkybių verčiamas. Netinka kulinarijos romantikui toks juodas darbas, ir nieko čia nepadarysi.

Taigi užsidarę  virtuvėje ir išprašę iš ten moteriškes, kad jos savo buvimu ir moteriškais plepalais neišniekintų šitos šventos vietos, kibome į darbus.

Mano pagalbininkas bulvių priskuto tarsi koks virtuvinis kombainas. Bėda, kad pamiršau įspėti, ir jis, iš didelio uolumo bulveles supjaustė pusiau... To, žinoma, nereikėjo daryti, nes sveikos atrodo gražiau. Tik tiek. Raminausi, jog patiekalą valgys savi, tai gal nieko labai blogo ir nenutiko.

O dabar apie mano rankų išsiilgusį paukštelį. Keptuvėje su riebalais pakepinau svogūną, sudėjau tarkuotas morkas ir dar pakepinau. Galiausiai supyliau stiklinę smulkintų nuvirtų grybų (voveraičių) ir maišydamas toliau kepinau, kol įdaras pasidarė minkštas. Pabarsčiau druska, pipirais ir kalendra.

Įdarui vėstant nulupau galvutę česnako, o stambesnes skilteles kiek pasmulkinau. Tada česnaką kartu su paruoštu įdaru prikimšau į paukščio vidų. Viršų gi gerai ištepiau majonezu, sumaišytu su smulkintais krapais, druska bei pipirais.

Palikau vištą  kuriam laikui ramybėje, kad įsigertų prieskoniai. Idealu būtų  marinuoti pernakt, bet aš tokios galimybės tąkart neturėjau.

Beliko paukštį  įdėti į stiklinį kepimo indą, krūtine į apačią, kur prieš tai įpyliau 300 ml padruskinto vandens, ir uždengus pašauti orkaitėn. Kepiau 1 valandą 45 minutes. Baigiantis pirmai kepimo valandai paukštį reikia apversti, o likus maždaug 30 minučių iki pabaigos – visai nudengti, kad truputį apskrustų.

Ak, taip! Vištytė  iškepė puikiai, net kauliukai narstėsi. O krūtinėlė? Ji sausa tikrai nebuvo. Ką, beje, ir reikėjo įrodyti...

Paukštį  kepė ir svarbius pastebėjimus užrašinėjo Romualdas BALIUTAVIČIUS