Važiuodamas grybauti visada pasiimu šašlykinę arba kepsninę. Žinoma, atėjus pietų metui galima išsiversti ir su pora sumuštinių arba net visai nevalgius, vis dėlto aš labiau mėgstu vidudienio proga ką nors pasičirškinti, atsikvėpti... Atsitiko taip, kad po eilinio šiųmetinio pasivoveraičiavimo (parsivežėm gerą puskibirį voveraičių) liko nesuvalgytos 4 nemažos, folijoje ant žarijų keptos bulvės (buvo gana šilta ir šeimynai prapuolė apetitas). Nutariau, kad tai puiki proga paeksperimentuoti ir vakarienei pasiūlyti šį bei tą naujo.
Taigi bulves nulupau ir supjausčiau kubeliais. Tai buvo bene pats aiškiausias etapas, o toliau jau teko pagalvoti, ką dedu, kiek ir kodėl? Ką tik parsivežtas voveraites ir juodmėses ūmėdes (1 stiklinę) pakepinau su smulkintu svogūnu. Išviriau ir išilgai supjausčiau 2 kiaušinius. Įdėjau 3 šaukštus smulkintų krapų, 2 smulkintas česnako skilteles, druskos ir maltų juodųjų pipirų, nemažą pluoštą rankomis plėšytos rukolos (kalbininkai siūlo tą žolę vadinti gražgarste – nenusilaužkite liežuvio!)
Kad mažiau būtų jaučiamos patiekale dominuojančios bulvės, nutariau salotas padaryti gaivesnes pridėdamas agurkų, bet lyg tyčia šaldytuve buvo likęs vos vienas nedidutis agurkėlis. Nebelaikas bėgti pirkti... Todėl supjausčiau ir sumečiau į dubenį. Radęs didelį pomidorą, perpjoviau į kelias dalis, pašalinau sėklas ir skystį (nepatinka, kai dėl skysčio pertekliaus salotos virsta „kompotu”), o kas liko supjausčiau kubeliais ir sudėjau į salotas. Gražu! Gaivumo dabar tikrai pakaks!
Liko paruošti užpilą. Pirmoji mintis buvo viską pagardinti majonezu, laimė, paskutiniu momentu susilaikiau nuo šitokio sprendimo: majonezas visus ingredientus suvienodintų, paversdamas juos, tam tikra prasme beformiu jovalu, pradingtų vos jaučiamas subtilus rukolos aromatas ir kartumas, savitas grybų skonis ir t. t. Tik ne šį kartą! O juk valgant norisi jausti ir atskirti kiekvieną ingredientą, todėl, kiek pasvarstęs, užpyliau 3 šaukštus alyvuogių aliejaus ir 1 šaukštą balzaminio acto. „Neprašoviau”! Beliko tik atsargiai išmaišyti ir pusvalandžiui palikti šaldytuve...
Kiek netikėtai improvizacija „Ilgojo savaitgalio salotos” išėjo labai gardi ir vėliau sulaukiau nemažai pagyrų iš valgančiųjų. Ne tik skanu, neatsibodę, bet ir po vakarienės nesijauti apsunkęs. O pavadinimas, kaip jau supratote, kilęs iš meto, kai salotas kūriau – buvo ilgasis Joninių savaitgalis.
Dar kartą užrašau visus ingredientus ir jų kiekius:
4 didesnės bulvės, 1 st. su svogūnais kepintų grybų, 1 didelis pomidoras be sėklų, 1 agurkas, 2 kietai virti kiaušiniai, nemažas pluoštas rukolos (gražgarstės), 3 š. krapų, 2 sk. česnako, druskos, 2 a. š. maltų juodų pipirų, 3 š. alyvuogių aliejaus, 1 š. acto balzamo.
Panašu, kad salotoms tiktų ir marinuoti grybai, tačiau reikėtų sumažinti balzaminio acto, kad nebūtų per rūgštu. Galima pabandyti vietoje acto naudoti šviežias citrinos sultis, tik vėlgi reikėtų jų nepadauginti. Gero apetito!
