Ar bereikia sakyti, jog picos tapo tokiu pat įprastu lietuvių valgiu, kaip vėdarai ir cepelinai? Esama šimtų picos pagrindų receptų, o jau visokių įdarų - nesuskaičiuojama daugybė. Kažkas dargi  sumąstė ir iškepė picas su bulvių ar net varškės pagrindu. Žodžiu, mėgstantiems eksperimentuoti virtuvėje čia atsiveria „plačios dirvos”...

Kaip jau supratote, šiandien kepsime Markizo picą, kurios pagrindui reikės: 20 g mielių, 1 arbatinį šaukštelį druskos, žiupsnelio cukraus, 4 šaukštelius alyvų aliejaus, 1 ¾ puodelio miltų bei ½ puodelio drungno vandens.

Tešla pagrindui gaminama paprastai, be jokių gudrybių ir „povandeninių rifų”: dalyje vandens ištirpiname mieles, o paskui maišydami po truputį viską supilame į miltus, įskaitant ir likusį vandenį. Išminkome. Tešla turi nelipti prie rankų ir būti lengvai iškočiojama. Jeigu vis tik limpa - įberkite truputėli miltų.

Gaminame įdarą: 650 g jautienos faršo pakepiname alyvuogių aliejuje su smulkintu svogūnu bei prieskoniais. Tada tolygiai paskleidžiame ant iškočioto (2-3 milimetrų storio) picos pagrindo. Dedame kubeliais supjaustytą 1 raudonąją papriką, smulkintas 4-5 česnako skilteles ir 2 čili paprikas pjaustytas griežinėliais. (Jeigu nesate didelis aštraus maisto mėgėjas, čili paprikų galima visai atsisakyti arba dėti mažesnį jų kiekį). Nepamirškime žalumynų: labai plonais griežinėliais supjaustykite saliero stiebą, užbarstykite saują smulkintų krapų, truputį petražolių lapelių. Ir, galiausiai, ant viršaus užberiame 200 g tarkuoto fermentinio sūrio.

Kepame orkaitėje maždaug pusvalandį.

Su pica patiekiame kečupo ir česnakinio padažo.

Atsiliepimus, kaip pavyko, patarimus siųskite adresu:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

arba rašykite Aušros al. 48, Šiauliai.