Zita KATKIENĖ

Keičiasi metų  laikai ir tarsi patys pasako žmogui, kada sėti, kada pjauti, kada slidinėti, o kada gulėti saulėje. Vasaros atėjimas asocijuojasi ne tik su saule ir ne tik su pirmosiomis braškėmis. Vasaros pradžia dažnam asocijuojasi su... būtinybe švęsti. Ir tostą reikia kelti ne tik už tai, kad  būtų supervasara, ar kad nestigtų saulės spindulių. Prasidedanti vasara rieškučiomis pažeria švenčių, kurias... būtina švęsti. 

Puikiai žinome, kad vasarą paskutiniuoju skambučiu jau pasitiko abiturientai, kurie jau „aplaistė” ir pirmąjį egzaminą. Nors švenčių atgarsiai nepasiekė policijos, nenuskambėjo viešuose pranešimuose, tikėti tuo, kad abiturientai šventė tik labai ramiai arba visai nešventė būtų naivu. Bet  tai - tik didžiosios šventės preliudija, kurią vainikuos abiturientų išleistuvės.

Visų  čia paminėtų švenčių sūkuryje niekas lyg ir nepastebi dar vienos ypatingos šventės, kurią vasaros pradžioje švenčia visi buvę... lopšelių-darželių auklėtiniai.

Tai - išleistuvės iš darželio.

„Atvažiuokite į lopšelį-darželį (pasako pavadinimą)... Čia nuo pusės šešių vakaro renkasi vaikų tėveliai ir švęs vaikų išleistuves iš darželio. Bus ir auklėtojos, ir darželio valdžia”, - praneša laikraščio skaitytoja ir patikslina, jog geriausiai ten važiuoti apie 20 valandą, kai balius būsiąs pačiame įkarštyje.

Šventė išleistuves praėjusį penktadienį ne vieno lopšelio-darželio vyriausiųjų grupių vaikai. Rinkosi pietinio mikrorajono lopšelių-darželių vyriausieji į „Beržynėlio” parką su gėlėmis ir balionais rankose, kas taip pat bylojo apie išleistuves iš darželio - šventę, po kurios dažnas vyriausiosios grupės auklėtinis nebelankys lopšelio-darželio, nors iki mokslo metų pradžios ir rugsėjo 1-osios - dar visa vasara. Bet nebeeis, nes šventė atšvęsta ir su tuo darželiu jau viskas baigta - vaikas užaugo. Toks gyvenimo ritmas - baigėsi kažkada pradėtas darbas ir jį reikia atšvęsti. Nes juk ir Senasis Testamentas praneša, kad po šeštosios pasaulio kūrimo dienos septintąją dieną Dievas nieko nebekūrė. Tą dieną Dievas gėrėjosi, globojo sukurtą pasaulį ir... šventė pasaulio sukūrimo šventę.

Tad ir žmogus šiandien ne tik kuria ir dirba, bet ir džiaugiasi savo darbais, gėrisi savo kūriniais. Tikima, jog kiekviena šventė, jei ji tinkamai švenčiama, žmogų taurina, iškelia virš kasdienybės, ugdo. Ir tokia paskirtis - ne tik religinėms šventėms - Kalėdoms, Velykoms, Sekminėms ar Joninėms, bet ir valstybinėms šventėms, kurias švenčia visa tauta, nes minimi svarbiausi tautos ir valstybės įvykiai. Esama ir dar vienos švenčių grupės - tai šeimos šventės, kai giminę ir draugus prie vaišių stalo sukviečia vestuvės, vaiko krikštynos, gimtadieniai.

Deja, nė  vienoje šių švenčių grupėje neminimos vaikų išleistuvės ir darželio, dešimtokų išleistuvės, abiturientų išleistuvės, absolventų išleistuvės... Tai kieno šios šventės? Šeimos, kuri užaugino vaiką, ar valstybės, kuri juo jau rūpinosi valstybinėje ugdymo įstaigoje ir priglaus po savo sparneliu, kai šis žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, gavęs mokyklos atestatą ar profesijos diplomą. Ir eis ne tik įgijęs žinių ir pasitikėjimo savimi, bet ir... išmokęs švęsti...

Galime pasakyti trumpai: išleistuvės - tai nuveiktų darbų ataskaita ir apibendrinimas. Ir jais - išmoktais eilėraštukais, dainelėmis ir šokiais šią dieną gali pasidžiaugti ne tik auklėtojos, bet ir tėveliai bei mamytės. O kiek darbų nuveikta per tuos 10-12 metų mokykloje, 4-6 metus aukštojo mokslo įstaigoje? Viskuo reikia pasidžiaugti, nes taip Dievas sugalvojęs - pasidžiaugti nuveiktais darbais. 

Bet tai - tik pirmoji šventės dalis. Į redakciją paskambinusi šiaulietė  nesipiktina tuo, kad išleistuvių iš darželio dieną  vaikai dainavo, šoko ir tėvelius į ratelį kvietė. Laikraščio skaitytoja piktinosi tuo, kad visi vaikai drauge su tėveliais, auklėtojomis ir net lopšelio-darželio valdžia dar iki vėlumos dalyvaus antrojoje - linksmojoje šventės dalyje.

Piktina tai, kad jau darželyje išleistuvių šventė baigiama valgymu ir, žinoma, persivalgymu, gėrimu ir, žinoma, persigėrimu, šėlsmu, besibaigiančiu ne vieno vaiko ašaromis. Nes ne vienas vaikas namo eiti nori greičiau, nei mamytės ir tėveliai, kuriems - pats linksmumas, nors už lango jau seniai temsta.

Ašarose iki šiol skendi ir ne vieno buvusio abituriento šeima, kai vaiką  po išleistuvių teko parsivežti iš avarijos ar net morgo. Tada ir mokytojai, ir tėvai raunasi plaukus, nes šventė, turėjusi kilstelėti virš kasdienybės, virto jei ne tragedija, tai nuopoliu, nes ne vienas abiturientas, padauginęs alkoholio, blaivėsi ligoninėje, ne viena abiturientė namo grįžusi... suglamžyta suknele ir suveltais plaukais. Nes po mokyklos išleistuvių nekaltybe jau tikrai prieš nieką nebepasididžiuosi...

Nuo mažens žinome, jei esame tikintieji - šventėme ir švęsime religines šventes, jei esame lietuviai - šventėme ir švęsime savo tautos šventes, ir žinome kaip - pagal tradicijas ir papročius. Nei šeimos, nei tautos šventėms nepriskiriamos išleistuvės, bene labiausiai atspindinčios šeimos ir mokyklos kultūrą. Bet jei buvome darželinukai, moksleiviai ar studentai - šventėme išleistuves. Ir šią vasarą jos švenčiamos, nes toks gyvenimo ir gamtos ritmas. Tegu išleistuvės pakylėja virš kasdienybės, tegu įprasmina būtį ir tegu suteikia dvasiai reikalingo peno. Tik tegu nesužlugdo ir nepražudo.