Mykolas DEIKUS

Briedis miške, o medžiotojai jau dalijasi ragus. Tam davė ragus, tam kumpį, o tam ir kanopų neliko. Šiaulių socialdemokratai taip įniko į mero posto dalybas, kad pamiršo, jog einant į medžioklę  bent jau šauninką pasiimti derėtų. Ne tik brendžiuko su užkandžiais.

 

Iki rinkimų  dar geri metai, tačiau socialdemokratai savo medžioklės stovykloje jau bando vienas kitam gerklę perrėžti. Dėl mero regalijų. Ir kokių tik keistų koalicijų ir kokio didelio noro pasivartyti besama!

Antai po gilaus žiemos letargo sukruto eksmeras ir ekskomunistas Vytautas Juškus. Į jo keistą draugiją prisišliejo konservatorius iš  pašaukimo ir socialdemokratas iš reikalo Justinas Sartauskas bei dar keletas tuščių politinių ambicijų apakintų  bičiukų.

Davaj partijos pirmininko postą Juškui, daloj Šedžius. Maždaug toks naujos koalicijos Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriuje devizas skamba šiomis dienomis. Silpnai skamba, nes didžioji dalis miesto socdemų labai gerai pažįsta Vytautą Juškų. Todėl ir iš idėjos į vidines partijos intrigas nesiveliantys žakarininkai laikosi nuošalėje. Nepaisydami vilionių ir saldžių pažadų. O seni LDDP vilkai iš principo nelošia silpnomis kortomis. O ir pats J. Sartauskas mielai užtūptų partijos pirmininko postą, nes iš ten – visi keliai atviri į Savivaldybę.

Akivaizdu, kad V. Juškus išėjo į karo taką, kuris nieko gero nežada jam pačiam. Juo labiau, kad ginklanešiai labai nerimti – dės  į krūmus vos pakvipus parakui. Antra vertus, ar ne keistokai atrodytų vien jau V. Juškaus ir J. Sartausko tandemas? Abu vyrai sapnuoja tas pačias mero regalijas, tad tik laiko klausimas, kuris kurį ir kurioje vietoje išdurs.

Vis dėlto V. Juškus ir J. Sartauskas, kokie skirtingi būtų, turi vieną  bendrą būdo savybę. Jais negalima pasitikėti, nes vienintelė partija, kuri jiems rūpi, yra jie patys. Iš V. Juškaus visada galima tikėtis siurprizų, o dabar, regis, jų gali pateikti ir J. Sartauskas.

Galima tik spėlioti, kurgi dingo tas apsukrusis J. Sartauskas, sugebėjęs keliolika metų išlaviruoti tarp skirtingų interesų ir net išnešti sveiką kailį siaučiant uraganui Vida. Pavasaris, gal žmogus įsimylėjo, hormonai koją kiša?

Buvęs teatro direktorius V. Juškus taip ir neišmoko nepriekaištingai suvaidinti gudraus politiko. O iš prigimties gudrus J. Sartauskas pastebimai praranda kantrybę. Žaidimas į savo partijos ir savo darbdavio vartus tampa pernelyg akivaizdus ir pavojingas pačiam žaidėjui. Viešas flirtas su valdančiąja dauguma, atviras darbdavio ir partijos pirmininko verslo interesų aukojimas rodo, kaip karštai J. Sartauskas nori grįžti prie Savivaldybės lovio. Prie lovio, kuris neištuštėja net per giliausias krizes, neužšąla per šalčiausias žiemas.

Todėl dabar susidaro įspūdis, kad J. Sartauskas labiau už savo reitingus rūpinasi tuo, kiek dividendų užsidirbs dabartinės valdančiosios koalicijos ir, svarbiausia, konservatorių vadų akyse.

Ne todėl Socialdemokratų  frakcija Miesto taryboje uždususi, kad joje nėra dirbančių  politikų. Žuvis pūva nuo galvos, kaip sako liaudies išmintis. Formaliai opozicija pasivadinęs socdemų penketukas su prisišliejusiu socialistu Mindaugu Stakvilevičiumi seniai „inkorporuotas“ į valdančiąją daugumą, nors kai kurie iš jų net patys to nepastebėjo. Opozicija jau seniai balsais ir piktybišku neveikimu remia valdančiųjų interesus.

O naivuoliai belaukdami, kol konservatoriai per sunkmetį visiškai nusistekens, viltingai žvelgia į pamažu apklausose kylančius reitingus. Šiaulių socdemai vis dar viltingai svajoja, kaip ant balto žirgo po ateinančių rinkimų įjos į Savivaldybę ir nuskabys visas mero sekretoriato rūteles. Tik tas žirgas politikos čigonų seniai išmainytas ir mėsai priduotas.

Tad belieka atsakyti, kodėl komentaras švelnus.

Apie mirusius niekas blogai nekalba.