Zita KATKIENĖ

Šiandien taupo ne tik milijonieriai. Taupyti gyvenimas verčia net ir tą, kuris nesitiki sukaupti milijono, iki kurio betrūksta... tik dar šiek tiek pataupyti. Žmonės šiandien taupo ir mažiau mobilizuojančių (nei sutaupyti milijoną) motyvų vedini. Taupo, nes reikia išgyventi sunkmetį.

Neseniai Šiauliuose apsilankiusi knygos „91 taupymo principas arba dieta jūsų piniginei” autorė Lina Dvareckienė mokė žmones, kaip taupyti kuo mažiau išleidžiant savo uždirbtų pinigų.

Pateikdama skaitytojams 91 taupymo principą, autorė tarsi suteikė galimybę rašyti knygą toliau ir pateikti visą 100, o gal dar ir daugiau galimybių taupyti. Šiauliečiai visada pirmieji pritaiko ir įgyvendina naujoves, tad ne tik šios knygos autorę, bet ir patys save pranoksta, sugalvodami vis naujų ir naujų būdų taupyti.

Išradingą būdą taupyti sugalvojo miesto ikimokyklinės įstaigos, kurias taupyti verčia sunkmetis. Miesto lopšeliai-darželiai nusprendė... nedirbti šeštadieniais, į kuriuos šalies Vyriausybės sprendimu perkeliamos dėl švenčių pailgintų savaitgalių dienos. Nors darželių vadovai tikina, kad viskas daroma geranoriškumo pagrindu - vaikų tėveliai įspėjami, jie patys parašo sutikimą, kad gali tą šeštadienį vaiko neleisti į lopšelį-darželį. Tik realybė ne tokia paprasta - dažnam nutinka, kad mažamečio vaiko, kurio vieno namie palikti nevalia, lyg ir nėra kam palikti. Tada tenka vaiką vestis į darbą, jaustis nepatogiai prieš darbdavį ir kolegas, prašyti močiučių ar diedukų pagalbos.

Nepamirštamas pavyzdys, kai vaiko prižiūrėti buvo paprašytas dėdė. Šis taip pat turėjo savų reikalų - jam reikėjo nueiti į Tardymo izoliatorių ir perduoti siuntinį ten kalinčiam artimam žmogui. Siuntinyje buvo ir mandarinų, kuriais dėdė pavaišino prižiūrimą vaiką. Paaiškėjo, kad mandarinai buvo prišvirkšti narkotikų ir mažametis vaikas dėl narkotikų poveikio pateko į ligoninę. Tokios „turiningos” dienos savo vaikui turbūt nenorėtų nė vieni tėvai.

Lopšelių-darželių taupymo vajaus aukomis tapo ne tik tėvai, neturintys kur palikti mažamečio vaiko. Nukentėjo juk ir lopšelio-darželio darbuotojos, kurios „savo noru” sutiko tą dieną išeiti nemokamų atostogų. Savanoriško sutikimo, patvirtinto parašu, pakeisti jau, žinoma, nepavyktų, tad nei auklėtojos, nei jų padėjėjos neina tiesos ieškoti. O kur ją rasi, kai darželiams suteiktos visos teisės tvarkytis ir savo biudžetą skaičiuoti savarankiškai? Tik niekas nepaaiškino auklėtojai ar auklėtojos padėjėjai, kaip reikės išgyventi, kai prie ir taip sumažinto atlyginimo pridedama dar ir nemokamų atostogų diena. Ne vienai darželio darbuotojai, ypač kai ir vyras neparneša milijono, tenka galvoti, kaip išgyventi, ir jų taupymo principai turbūt pranoksta ir populiarioje šiandien tapusioje knygoje „91 taupymo principas” pateiktus taupymo būdus. Nes taupyti, kai atlyginimas visai nemokamas, nėra ką. Reikia sukti galvą, kaip išgyventi.

Saviti taupymo principai ne tik darželiuose, bet ir pačioje miesto Savivaldybėje, nuo kurios sprendimų neretai priklauso visų mūsų gyvenimas. Dažną šiaulietį, savo miesto patriotą ir grožio puoselėtoją, turbūt, pribloškė žinia, jog taupydama miesto lėšas Savivaldybė sutaupys nesodindama gėlynų miesto bulvare, neprisidėdama penkiasdešimčia procentų asfaltuojant žvyruotas gatves.

Net sunku tuo patikėti, nes jei gėlių nesodins miesto bulvare, tai reiškia, kad jų nesodins niekur. O dar vasarą, kai gėlės ne tik puošia miestą, bet miesto gyventojams ir svečiams suteikia džiaugsmo, geros nuotaikos.

Miestas vasarą be gėlių sunkiai įsivaizduojamas, todėl jei bus įvykdytas šis taupymo sprendimas, jį teks įrašyti pirmuoju taupymo principu visuose taupymo vadovėliuose. Nes nė vienas finansų ir taupymo analitikas dar nepasiūlė nepirkti, nedovanoti ir nesodinti gėlių. Taip  sutaupyti išties galima nemažai - nereikės gėlių pirkti motinai, pagimdžiusiai kūdikį, nereikės jų pirkti nė vienam šeimos nariui, švenčiančiam asmeninę šventę. Nepirkime gėlių ir mokytojams, ir gydytojams – kam, jei galima sutaupyti...

Tik ar taupydami gėlei neprarasime daug daugiau, nei tie keli tūkstančiai, kurių prireiktų miesto bulvaro gėlių sodinukams. Suprasti tai nesunku, nes tereikia įsivaizduoti vaiką pagimdžiusios mamos, rugsėjo sulaukusios mokytojos ar jubiliejų švenčiančio žmogaus veidą, kai jam paaiškiname, kad neverta mėtyti pinigų gėlėms, kurios vistiek nuvysta ir tenka išmesti.

Akivaizdu, kad ir pavasarį miesto bulvare pasodintas gėles rudenį reikės išrauti. O kiek dar lėšų bus sutaupyta, nes nereikės tų gėlių nei ravėti, nei prižiūrėti. Pasimokę iš miesto Savivaldybės sprendimo taupys ir daugiabučių namų gyventojai, kurie ankstesniais metais balkonuose prisodindavo petunijų, sulfinijų ir kitokių grožybių. Pasimokys ir individualių namų gyventojai, savo kiemus puošiantys alpinariumais ir paprastais lietuviškais gėlių darželiais, kuriuose žydi pačios įvairiausios gėlės. Mielieji,  sunkmečio vardu atsisakykime gėlių, nemeskime pinigų į balą... Ir ateis diena, kai suprasime, kad patys gyvename... baloje, kur niekam nebereikia nei dėmesio, nei šilumos, nei pagarbos, anei grožio. Ir taip nutiks kiekvienam, kuriam sunkmetis lėmė gyventi iš sumažinto atlyginimo, prie kurio pridedamos dar ir nemokamos atostogos.