Mykolas DEIKUS
Darbas beždžionę pavertė žmogumi, o žmogų – arkliu, – sako žmonių išmintis. Ta beždžionė, kuri sėdėjo po medžiu ir krapštė nosį, virto valdžiažmogiu.
Tai ypatinga veislė, kuri dauginasi visais įmanomais būdais ir kiniškais tempais. Atspari klimato, politinėms, ekonominėms, pilnatinėms ir visoms negandoms, kokių tik begalima surasti mūsų Lietuvėlės padangėje.
Tipiškas valdžiažmogis – sąžiningas, doras ir protingas politikas arba valdininkas. Valdžiažmogiai niekada neįsižeidžia už karčią tiesą, kritiką ir panašius pabaksnojimus, nepyksta, negriežia dantimis ir nekeršija – viešai ar paslapčiomis, kaip tie maži šuniukai, besitaiką kirsti į kulną, vos tik nusisuksi.
Įsižeidžia už tiesą tik gilų nevisavertiškumo kompleksą turintys eiliniai piliečiai, bet nelįsime į froidų daržą, nesikapstysime nabagų libiduose ir nelaimingose vaikystėse ar vėlyvą rudenį išgyvenamus pavasarius. Pakanka žinoti, kad valdžiažmogiai – ne tokie. Jie geri, mieli ir rūpestingi padarėliai. Gyvas pavyzdys – Šiaulių meras Justinas Sartauskas, administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Abu labu – nors prie žaizdos dėk.
Pavyzdžiui, jeigu kas nors ir nori atleisti biudžetinių įstaigų buhalterius, kokius du ar tris šimtus, tai tik žurnalistai. Prisėlina paslapčiomis, padaro skausmingą veiksmą kokiam nors Savivaldybės strupsui, o tas ir gieda kankintojo liepiamas. Ką liepia, tą ir gieda. Viešai. Tačiau gerasis meras ateina ir sudėlioja visus į savo vietas. Atleidinėti buhalteres? Meras apie tai nieko negirdėjo. Netikite? Pažiūrėkite – praktiškai šventoji mergelė su restauruota nekaltybe.
Galima ir plačiau pasidairyti, tobulųjų – valdžiažmogių – paieškoti, o pasidairius į akis krenta ir neiškrenta seimūnas, vienas iš „libdukų“ vadų Valentinas Mazuronis. Tas – tai jau beveik šventas žmogus. Dar truputį ir teks vaikščioti su akmeniu kišenėje, – kad nepakiltų. Politikas su sparneliais.
Šią savaitę iš šventosios dvasios beveik šventas Valentinas apreiškė tiesą Šiaulių valdančiąją koaliciją parsiklupdęs. Pažadėjo visus, į valdžiažmogius laiku neatsivertusius, iš koalicijos tėkšti. Kaip muses iš batvinių.
Dėl ko dar nevisai šventas Valentinas žaibais iš Savivaldybės bokštelio trankėsi, griaustiniais griaudeno, jo vaikystės bičiulio laikraštis viešai apreiškė. Pasirodo, tarp dvidešimt penkių koalicijos partnerių, baltais angeliukais lakstančių, juodvarnių įsiveisė. Nenori sutaupyti penkiasdešimties milijonų, mokyklų uždaryti nenori. Tipo – inteligentai.
Regis, karpė algas, nemokamų atostogų varė, o tie nesusipratę elementai – pedagogai, švietėjai ir kultūrininkai – sugebėjo penkiomis dešimtimis milijonų skolas užauginti. Praskolino miestą, žalčiai, į banko kišenę sukišo, niekšiškiems projektams išleido. Tai dabar – tegul sumoka.
Penkiasdešimt milijonų bankininkams, japertams ir jų piniginės broliams po kojomis nesimėto. Mėtosi švietimo ir kultūros įstaigose. Įžūliai po kojomis voliojasi, šliaužioja ir maldaute maldauja: „Imk mane, imk“.
„Jamam“, - atsako piniginės broliai ir valdžiažmogiai viename, kaip tas smakas su devyniomis galvomis ir dar daugiau kišenių. Galvų daug, visiems ėsti reikia. Davė valdžiažmogiui Dievas galvą, duos ir duonos. Neduos – tai atims. Neis iš darbo savo noru – ištėkš. Nebalsuos už mokyklų uždarymą, tai yra taupymą, iš koalicijos išmėš. Dar žodis – ir lėks visi iš savo partijų... Ir žurnalistus piktaburnius iš darbo atleis, užpakalius išspardys – ir von. O leidėjus – susodins. Visus iki vieno.
P. S.
Tai buvo Valdžiažmogio žodis.
Tvarka ir teisingumas, kad jus kur devynios!
Gimtuosiuose Šiauliuose koncertavusi atlikėja neslėpė savo jaudulio ir publikos prašė negailėti plojimų. Autoriaus nuotr.
Rolandas Kazlas žiūroves apdalijo į renginį atvežtais žaliais gvazdikais. „Jie dar neprinokę”, - juokavo aktorius. Autorės nuotr.
Net apie pagautus STT nieko blogo nerašyti... apie vienus buvusius valdžioje rašyti kasdien blogai, o kitus, buvusius valdžioje ir pridariusius skolų, pakviesti reklamuoti prenumeratą... ?