Štai jums šiaulietiškas vaizdelis: Tilžės gatve užgulęs akceleratorių „golfu“ lekia snarglinas „ežys“, o policijos pareigūnai – eiliniai ir komisarai – atiduoda pagarbą.

Gražu net žalia, kaip baltos kumelės sapne. Gražiau nebuvo nuo tų laikų, kai Šiaulių komisarai planuodavo nusikaltimus ir savo planus skelbdavo viešai internete.

Tačiau sapnai pildosi – net ir žalių žaliausių policininkų.

Šiaulių žaliuokai susapnavo, kad Kelių eismo taisyklėse įteisinti ženklai yra blogis. Ne šiaip kokie darbo metu primigę eiliniai policininkai, o jų viršininkai susapnavo. Žalingiausi, anot jų, tie ženklai, kurie reguliuoja automobilių stovėjimą.

Statyti automobilius po tai daryti draudžiančiais ženklais įpratę Šiaulių žaliuokai pirmiausiai ir ėmėsi šių ženklų. Nes, anot Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojo Vinco Urbonavičiaus, stovėjimą ribojantys ženklai pažeidžia piliečių teises. O kadangi net labai pažeidžia, kreipėsi į Šiaulių savivaldybę, kad toji savo kieme apsišluotų, inventorizuotų visus piliečių teisių pažeidėjus – kelio ženklus ir juos pašalintų. Ir galų gale padarytų tvarką ir teisingumą po Šiaurės Lietuvos padange.

Tikras vyras tas Vincas, žino ko tautai reikia. Jau seniai rašėme, kad Šiaulių policininkai taiko savus – humanistinius – įstatymus. Anksčiau taikė merams ir premjerams, Kelių eismo taisyklių nesilaikiusiems, dabar ir man, eiliniam miestiečiui, pritaikė. Todėl šiandien paliksiu automobilį klomboje, tarp kaimynės gvazdikų. Tegul „išgraužia“. O jeigu koks žaliuokas bandys prisiknisti, baudą rašyti, skambinsiu Vincui: „Gebėkite, pažeidinėjamos mano pilietinės teisės!“

„Linksma bėgti takeliu, kai visiems padėt galiu“, - dainavo zuikutis iš vaikiško animacinio filmuko. Zuikučiai šiandien užaugo ir gina pilietines teises, kurios, reikia pripažinti, žiauriai pažeidinėjamos. Pavyzdžiui, mašinos spidometras rodo per du šimtu, o man liepia mieste ne greičiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą važinėti. Aiškiai pažeidžiamos mano pilietinės teisės, ne tam „trijų litrų“ mašiną pirkau, kad su bezdančiais kibirais barškinčiausi. Praktiškai mano saviraiška apribojama.

Gerai pagalvojus – mano teisės praktiškai pažeidžiamos kiekviename žingsnyje ir už kiekvieno kampo. Antai aną savaitgalį šventėme švogerio gimtadienį. Tiksliau – šventė mano žmona, šventė švogeris ir net uošvės katinas apsirijėlis šventė, o aš – blaivus kaip agurkėlis. „Prie vairo“, matai. Ir kokius nervus reikia turėti, kai taip baisiai elgiamasi su tavo teisėmis (gal tik Vincas besupras?) į nuosavą smegeninę ir mašiną.

Skrandis – mano, pilu ką noriu ir kiek noriu. Smegeninė – mano, balti žirgai – irgi mano. Mašina – mano, ir ne policininko reikalas, kur važiuoju, į ką važiuoju ir koks važiuoju (ar ne teisingai mąstau, Vincai?).

Laissez faire (liet. – šalin nagus) nuo šiol bus ne tik liberalų, bet žaliai sapnuojančios Šiaulių policijos devizas.  Todėl mieste neliks stovėti draudžiančių, greitį ribojančių ir visų visokiausių pilietines teises pažeidžiančių ženklų ženklelių, draudimų. Ir visiškai ne dėl to, kad policijos vadai naktimis savo automobilius po draudžiančiais stovėti ženklais nakčiai palieka. Ne dėl to, kad eiliniai pareigūnai juos bausti bijo. Viskas – dėl pilietinių žmogaus teisių daroma. Dėl teisių ir miesto ir valstybės gerovės.

Pamąstykime, ką išloštų valstybė, jeigu būtų panaikinti visi Kelių eismo taisyklių draudimai. Pirmiausiai tvarka ir ramybė įsivyrautų visoje vidaus reikalų sistemoje. Policininkai nustotų niurnėję, kad atlyginimai per maži, kad uniformų neturi ar batai iki ausų šiepiasi. Nėra draudimų, nėra pažeidėjų, tai ir darbo nėra. (Kyšiai išvis išnyktų, nes nebebūtų už ką prie vairuotojų prisikabinti). O jei nėra pažeidėjų, tai ir policininkų nebereikia (žinoma, išskyrus vadus – kas geriau už juos žalius sapnus sapnuos ir idėjas generuos?). Už idėjas komisarams po makaroną ir medalį, o policininkams – keliu į šikną ir lauk iš sistemos.

Nebus pažeidėjų, niekas nesuks pusantro vingio smegeninėje, kaip tuos pažeidėjus visuomenei naudingų darbų priversti atlikti.

Bet tai, mielieji, ne pagrindinė žaliomis kepurėmis proto bokštų dabinamų sapno mintis. Nebus pažeidimų – rodikliai laaaaaabai pagerės. O komisarų premijos  laaaabai padidės.

Šią savaitę vienos radijo stoties diskusijoje, ar verta steigti savisaugos būrius, vienas pilietis liūdnai pašmaikštavo. Girdi, policininkai ir taip nieko nedirba, tad kai nusikaltėlius ims gaudyti patys gyventojai, pareigūnai išvis apkerpės.  Tiesa, čia reikėtų patikslinti – ne pareigūnai, o jų komisarai.

Štai jums ir atsakymas, ką sapnuoja žali policininkai ir kas šlama žalių policijos komisarų žaliuose sapnuose.