Lina ŠIŠLAITĖ
Prekybos centrai ir įvairūs paslaugų teikėjai dažnai, ypač krizės metu, bando sugundyti mus vis pasiūlydami ką nors įsigyti nemokamai. Žmonės turbūt visais laikais siekė gauti ką nors nemokamai. Ką reiškia „nemokamai“?

Tai reiškia, kad už gautus daiktus ar paslaugas nereikia niekaip atsilyginti: nei pinigais, nei natūra, nei paslaugomis ar įsipareigojimais. Taip sakant, gauni už gražias akis. Sakykim, prekybos centras paskelbė akciją „Pirk vieną butelį limonado – antrą gauk nemokamai“. Ką gi, ateisiu aš į parduotuvę ir pasiimsiu butelį limonado. Tačiau einant pro kasas mane sustabdys ir lieps susimokėti. Bet parašyta – butelis limonado nemokamai. O nemokamai ir turėtų reikšti nemokamai, o ne tai, kad turi nusipirkti butelį limonado ir tik tada gauti nemokamą butelį. Vadinasi, aš privalau įvykdyti įsipareigojimą, t. y., įsigyti vieną butelį limonado. Aišku, už tą butelį aš būsiu priversta sumokėti. Vadinasi, tai prekybininkų spąstai: privalai vykdyti jų sugalvotas taisykles, tada gali gauti kažką nemokamai. Tik aš būčiau linkusi žodį „nemokamai” dėti į kabutes, nes nėra taip jau viskas nekalta ir nemokama. Taip pat įmanomas variantas, kad prekybos centras savęs nenusiskriaudė ir „nemokamo“ butelio kainą įtraukė į to pirmojo, mokamo, butelio kainą. Vadinasi, yra tikimybė, kad pirkdama tą pirmąjį butelį limonado aš jau sumokėjau ir už antrąjį.

Taip pat mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siūlo mums nemokamai skambinti ir rašyti trumpąsias žinutes. Tačiau už tuos „nemokamus“ skambučius ir trumpąsias žinutes taip pat teks susimokėti. Siūloma: pasipildyk sąskaitą – galėsi siųsti nemokamas trumpąsias žinutes, susimokėk tam tikrą mokestį ir skambink bei rašyk nemokamai. Užsisakyk tam tikrą planą (kuris, beje, taip pat mokamas) trumpąja žinute, kuri, pasirodo, irgi mokama, ir skambink bei rašyk nemokamai. Staiga nemokami skambučiai ar trumposios žinutės virsta dar ir kaip mokamais.

Bet labiausiai nustebino valdžia, kuri siūlo susimokėti dovanų mokestį. Vadinasi, ateina pas mane geras draugas Petras ir sako: „Lina, žinau, kad sunku tau gyventi. Tu – gera mano draugė, noriu tau padėti. Todėl dovanoju tau dešimt tūkstančių litų.“ Kaip jūs manote, kas vyksta toliau? Aš pasakau: „Ačiū, mielas drauge“, ir viskas - gyvenam, lyg nieko neįvyko? Kurgi ne. Valdžia paskelbia įstatymą, pagal kurį per metus aš negaliu gauti dovanų, įvertintų brangiau nei aštuoni tūkstančiai litų. Kitaip man teks už jas sumokėti. Todėl ji sėkmingai nusiskaičiuoja mokesčius nuo mano gautų dešimties tūkstančių. Žinoma, jei aš esu be galo dora pilietė ir metams baigiantis sąžiningai deklaruoju, kad einamaisiais metais gavau dešimt tūkstančių litų dovanų. Negalėčiau tvirtinti, kad būtent taip ir pasielgčiau. Ir, drįsčiau teigti, kad retas taip pasielgtų. Bet palaukit. O jei mes pritarsim tam įstatymui, gal po metų kitų atsiras dar „geresnis“ įstatymas. Pavyzdžiui, lieps valdžia man įrodyti, kodėl aš gavau tuos dešimt tūkstančių. Ar mus su tuo mano draugu Petru sieja seksualiniai santykiai? NeduokDie, dar apkaltins prostitucija. Žinot, kai tokie „protai“ valdžioj sėdi, visko galima laukti.

Parašiau aš šį komentarą ir duodu jums nemokamai paskaityti. Manau, ne vienas supras, jog ir čia galima įžvelgti tam tikrą „kabliuką“. Komentarą juk tegalėsite perskaityti įsigiję laikraštį. O už laikraštį teks susimokėti. 
Manau, teks mūsų brangiems kalbininkams sugalvoti naują žodžio „nemokamai“ reikšmę. Ir atsiras mūsų lietuvių kalbos žodyne toks apibūdinimas: nemokamai įgytas daiktas ar paslauga, už kurią vienaip ar kitaip bus verčiama sumokėti.

Sakoma, nemokamai tik sūris pelėkautuose. Tik kažkodėl už tą „nemokamą“ sūrį pelės sumoka labai brangiai. Savo gyvybe.