Susidūrus su nesąžiningais, apsvėrinėjančiais prekeiviais, įtarus, kad bute besisukantis vandens arba dujų skaitiklis rodo klaidingai, - tokiais ir panašiais atvejais LMI Šiaulių apskrities skyriaus viršininkė V. Balčiūnienė pataria kreiptis į Metrologijos inspekciją.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Praėjusį savaitgalįpaminėta Pasaulinė metrologų diena. Ta proga parengėme pašnekesį su Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus viršininke Vida Balčiūniene. Kas gi tie metrologai, kuo užsiima ir kuo gi jų veikla naudinga visuomenei?
Daugybė pažeidimų
„Lietuvos metrologijos inspekcija (LMI) atlieka teisinę metrologinę priežiūrą, kontroliuodama, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi metrologijos įstatymų reikalavimų. 2010 m. Šiaulių apskrities skyrius atliko 532 patikrinimus. 110 patikrinimų metu nustatyta teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų. - pasakoja V. Balčiūnienė.
Atlikus 444 patikrinimus ūkio subjektuose, kurie matavimo priemones naudoja atsiskaitymams su pirkėjais, sveikatos apsaugoje, darbų saugoje bei kitose srityse nustatyti 74 pažeidimai. Tikrinant, ar ant fasuotės nurodytas produkto kiekis atitinka joje esantį faktinį kiekį, atlikti 88 patikrinimai, kurių metu nustatyti 36 pažeidimai. Daug pažeidimų nustatyta cukrų, druską, kruopas įvežančiose ir fasuojančiose įmonėse. Neretai trūkstamas produktų kiekis fasuotėse du kartus viršijo leistinas normas”.
Anot V. Balčiūnienės, daugiausia pažeidimų nustatyta suskystintų dujų balionus užpildančiose įmonėse. LMI dėl jų veiklos gauna nemažai vartotojų skundų. O tikrinant geriamąjį vandenį tiekiančias įmones paaiškėjo, kad metų viduryje ne visos laikėsi jų pačių patvirtintų ir su atitinkamomis institucijomis suderintų vandens skaitiklių keitimo bei patikros grafikų. Tik 68,8 procentai buitinių geriamojo vandens skaitiklių atitiko reikalavimus. Dviejose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse taip pat rasta grubių pažeidimų: taksometrai rasti su nutrauktomis patikros plombomis. Nuolat tikrinami prekybos objektai, parduotuvės, turgavietės ir pan.
Šiuos srities „išradimai”
Paprašius išskirti labiau „egzotiškus” metrologijos normatyvų pažeidimus, V. Balčiūnienė kalbėjo: „Prigalvojama visokių „patobulinimų”. Pavyzdžiui, sveriant naudojami magnetai, išgręžioti arba mechaniškai „nudilinti” svarsčiai. Tam, kad sumokėjęs už kilogramą produkto pirkėjas namo parsineštų tik 900 gramų... Kartais kilograminiai svarsčiai būdavo net 150 gramų lengvesni už etaloninius. Dabar senos ciferblatinės svarstyklės iš rinkos yra išimamos, o jų vietą ateina elektroninės svarstyklės, su kuriomis „apsverti” pirkėją tapo sunkiau”.
Bobutės ir kt.
Turbūt atskira pažeidėjų kasta – turgeliuose prekiaujančios bobutės?
V. Balčiūnienė: „Turgeliuose buitinės svarstyklės vis dar naudojamos. Nuvykę apeiname bobutes, įspėjame jas prašydami tokių svarstyklių nenaudoti. Kita vertus, vargu ar atnešusi parduoti kelis obuolius močiutė ims sąmoningai apsvėrinėti pirkėjus. Jau greičiau vieną kitą obuolį pridės... Ir kažkiek jų nenubausi, nes dažniausiai močiutės esti garbingo amžiaus, dėl to joms įstatymas numato švelnias bausmes - atsiperkama įspėjimu. Kaip alternatyvą siūlome joms prekes susisverti iš anksto. Yra su jomis vargo, tačiau turi likti vietos ir žmogiškumui...”
Pažeidėjai ir baudos
Paskui pokalbis natūraliai pasuka nuo senyvų močiučių prie prekybos „ryklių”. Kokia situacija čia?
„Sykį vienoje miesto turgavietėje darėme bendrą reidą su VMI, - prisimena pašnekovė. - Tikrinome mėsos skyrių. Tačiau mūsų balti chalatai nė kiek nesutrukdė prekiautojoms mėsa ir toliau naudoti svarstyklių darbą „gerinančius“ magnetus. Patikslinu: viena už mūsų nugarų dirbanti prekiautoja naudojo magnetą, kita – mechaniškai pažeistus svarsčius”.
Pričiuptos prekeivės, pasak V. Balčiūnienės, nepuolė atgailauti, bet... iškoneveikė tikrintojus. „Netrukdykit mums dirbti!” Vis dėlto pažeidėjoms buvo surašyti protokolai ir skirtos piniginės baudos.
Kokio dydžio baudos skiriamos pažeidėjams?
V. Balčiūnienė: „Nuo šių metų sausio, pakeitus ATPK 189-1 straipsnį, baudos pažeidėjams sumažėjo. Jos siekia nuo 300 iki 2000 litų (juridiniams asmenims) ir nuo 100 iki 1000 litų (fiziniams asmenims). Jeigu nusižengiama įstatymui pirmą kartą per metus, minimali bauda mažinama perpus, su sąlyga, kad ji bus sumokėta per 10 dienų”.
Kaip nelikti apgautam?
Ką galima patarti eiliniam pirkėjui? Kaip jam apsisaugoti nuo nesąžiningų prekeivių? Reikalauti svarstyklių patikros sertifikato?
V. Balčiūnienė: „Ne, prašyti sertifikato nereikia. Tai mūsų, metrologų, darbas. Atėjus į turgavietę būtina atkreipti dėmesį, ar elektroninės svarstyklės, prieš dedant ant jų prekę, rodo „nulį”? Jos, beje, neturi būti apkrautos pašaliniais daiktais. Svarstyklės privalo stovėti ant lygaus, horizontalaus paviršiaus. Ypač tai pasakytina apie mechanines (ciferblatines) svarstykles, kurios kartais sąmoningai išreguliuojamos, dėl to paklaida gali siekti 20-30 gramų”.
Kalbėjome apie magnetų panaudojimą pirkėjams apsverti... Kaip tai daroma praktiškai?
„Dažniausiai magnetas slepiamas degtukų dėžutėje arba cigarečių pakelyje. Sveriant jis nežymiai ir lyg „netyčia” stumtelėjamas po svarstyklių lėkšte... Štai dėl ko reikalaujama, kad svarstyklės nebūtų apkrautos, kad ant jų nebūtų iš anksto sudėtų svarsčių, o po jomis nebūtų jokių pašalinių daiktų”, - teigia pašnekovė, anot kurios, magnetų panaudojimas kaskart įgalina nuo pirkėjo „nusukti” apie 150 gramų.
Ką daryti iškilus abejonėms? Tokiu atveju V. Balčiūnienė siūlo pasinaudoti dažnoje prekyvietėje esančiomis kontrolinėmis svarstyklėmis. Jeigu pastebima, kad prekių svoris skiriasi – skambinti Metrologijos inspekcijai. Reikėtų paskambinti ir tada, kai ant pakuotės nurodomas prekės svoris skiriasi nuo tikrojo.
Ne vien svarstyklės
Tačiau nereikėtų manyti, jog metrologų dėmesio lauke – išimtinai tik svarstyklės. Tikrinama daug kas, pradedant degalinių įranga ir baigiant prekybos centrų šaldytuvuose esančiais termometrais bei dujų ir vandens skaitikliais. „Yra buvę, kai vasarą nedidelio miestelio parduotuvės šaldytuve temperatūra siekė +20 laipsnių, - sako V. Balčiūnienė. - Šaldytuvas paprasčiausiai neveikė. Kitu atveju vienišas žmogus kas mėnesį pradėjo „sunaudoti“ po 10-15 kub. metrų vandens. Patikrinus paaiškėjo, jog kaltas skaitiklis. Arba vienai joniškietei atėjo mėnesio sąskaita už šaltą vandenį – 350 litų. Priežastis ta pati. Mums įsikišus teisybė buvo atstatyta. Dar reikėtų pažymėti, jog brangstant vandeniui bei šilumai gyventojų skundų tik padaugėjo”.
Gimtuosiuose Šiauliuose koncertavusi atlikėja neslėpė savo jaudulio ir publikos prašė negailėti plojimų. Autoriaus nuotr.
Rolandas Kazlas žiūroves apdalijo į renginį atvežtais žaliais gvazdikais. „Jie dar neprinokę”, - juokavo aktorius. Autorės nuotr.