Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose tarptautinė esperanto kalba vienija keletą tūkstančių žmonių. Šiauliuose veikia vienas iš seniausių bei aktyviausių esperantininkų klubų, skaičiuojantis 52-osiuosius gyvavimo metus. Per tą laiką klubo veikloje būta ir pakilimų, ir ramesnių metų”, - teigia Gediminas Kazlauskas, Šiaulių esperantininkų klubo „Rūta“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, visa klubo istorija ir esperanto kalbos plitimas mūsų mieste aprašyti Šiaulių esperantininko Romo Rutkausko publicistinėje dokumentinėje dvikalbėje knygoje „Rūta“ kėlė viltį“. Ir tai - neįkainojamas istorijos palikimas ateities kartoms.

- Galbūt trumpai priminkite, kaip atsirado ir plėtojosi ši dirbtinė kalba?

- Esperanto – labiausiai paplitusi tarptautinė kalba. Ją kurdamas L. L. Zamenhofas norėjo, kad kalbą būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulyje, palengvinančia bendravimą tarp skirtingomis kalbomis šnekančių žmonių.

- Kada esperantininkų judėjimas pasiekė Šiaulius?

- 1887 metai laikomi esperanto kalbos gimimo metais. Remiantis seniausiomis žiniomis esperanto kalbos plitimas Šiaulių krašte siekia 1890–uosius, kai tarp šiauliečių pradėjo plisti Adomo Dambrausko-Jakšto išleistas esperanto kalbos vadovėlis „Mokintuvė tarptautiškos kalbos“, kurią knygnešiai gabeno iš Tilžės ir platino Lietuvoje. Kaip matome, naujoji kalba labai greitai atkeliavo į Šiaulius ir čia pasiliko ilgam...

- Grįžkime į mūsų dienas. Ar daug narių ateina į klubą? Ką veikiate susirinkę?

- Klubą lanko įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, kuriuos vienija esperanto kalba, domėjimasis esperantininkų veikla Lietuvoje ir pasaulyje. Čia bendraujama, gilinamos kalbos žinios.

Klubo nariai stengiasi nepraleisti esperantiškų renginių, konferencijų  ar kongresų Lietuvoje ir pasaulyje. Bent keletas žmonių, klubo narių, dalyvauja kasmetinėse Baltijos šalių esperantininkų  dienose BET. Jeigu leidžia galimybės, dalyvaujame ir pasauliniuose esperantininkų kongresuose. Nepraleidžiame kitų miestų esperantininkų organizuojamų kasmetinių renginių: plaukimo valtimis (Botad‘o) ir stalo teniso turnyro. Grįžę iš išvykų klubo nariai parsiveža daug įspūdžių, nuotraukų, pikantiškų pastebėjimų, kuriuos papasakoja susitikimuose. Kartais netgi sulaukiame ir mažų lauktuvių.

- Ar turi Šiaulių esperantininkai savo „firminį” renginį?

- Mes ne tik dalyvaujame kitų renginiuose, bet ir patys organizuojame tradicinį  kasmetinį Šiaulių esperantininkų atvelykio sąlėkį „Rideto” (šypsena), į kurį suvažiuoja klubo draugai ir bendraminčiai iš Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kuršėnų, Kauno, Vilniaus. Kartais sulaukiama svečių iš kitų šalių. Pastaraisiais metais šis renginys tapo teminis, priklausomai nuo to, kokioje šalyje tais metais vyksta pasaulinis esperantininkų kongresas. Renginio metu žaidžiama, dainuojama, šokama. O pasibaigus renginiui, atsisveikindami dalyviai pasikeičia prizais, šypsenomis ir pažadais sugrįžti kitąmet.

- Atleiskite, kam žmonėms ši dirbtinė kalba? Juk susikalbėti galima ir angliškai, ir ispaniškai, ir vokiškai..?

- Esperanto kalba padeda bendrauti su daugelio pasaulio valstybių žmonėmis. Šiauliečiai bičiuliaujasi su Olandijos, Švedijos, Slovakijos ir kitų užsienio šalių esperantininkais,  susirašinėja su jais, vyksta į svečius. Dažnai pasitaiko, kad per Lietuvą keliaujantys esperantininkai užsuka į mūsų klubą, aplanko Kryžių kalną ir kt. įžymias Šiaulių vietas. Svečiams dovanojame esperanto kalba išleistą „Šiaulių gido“ lankstinuką arba Šiaulių nuotraukų albumą. Tik bendraudamas su kitų tautų žmonėmis pajunti tiesioginę šios kalbos naudą.