- Ko šiandien jums reikia labiau: 100 draugų ar 100 litų?
- Vieno draugo...
- Kas visgi sunkiau: gyventi ar vaidinti?
- Oi, koks klausimėlis! Čia jau visą filosofinį traktatą galima parašyti. Vieni žmonės gyvena vaidindami, kiti gi – vaidina gyvendami. Man atrodo, kad viskas priklauso nu požiūrio: jei vaidindamas jautiesi sunkiai ir blogai, vadinasi, kažkas negerai. Jeigu gyvendamas esi priverstas vaidinti, vėlgi negerai. Nesiimčiau išvedinėti taisyklės.
- Kaip tamstą pravardžiuodavo mokykloje?
- Vienu savojo gyvenimo tarpsniu netgi gailėjausi, kad neturiu pravardės. Kartais į mane kreipdavosi „Antoška”. Bet argi tai pravardžiavimas? Kai atėjau į teatrą, buvo tokia mergaitė, ežiuku kirptais plaukais - aktorės O. Dautartaitės duktė. Sykį eidamas pro šalį perbraukiau delnu jos plaukus: „Oi, kokia ražiena!” O ji man: „O tu - karakulis”. Aš turėjau ilgus garbanotus plaukus. Toji pravardė kažkuriam laikui prilipo.
- Ar mėgstate politikuoti?
- Turiu poziciją ir požiūrį į politiką. Labai nepatinka, kai dauguma mūsų Seimo narių automatiškai yra vadinami politikais. Taip niveliuojama pati sąvoka. Man nepatinka pats žodis „politikavimas”, o frazė „politiniai sprendimai” kelia asociatyvų praėjusių laikų kvapą. Bet jeigu kalbėtume apie politikavimą „nuo bačkos” - kas gi be to apsieina? (Šypsosi.)
- Ką reikšmingesnio esate laimėjęs loterijose?
- Man su tomis loterijomis kažkaip vis nesiseka... Nelabai aš jomis ir tikiu, manau, jog viską laimėti galima darbu.
- Apibūdinkite save trimis žodžiais...
- Nepadarysiu to, nepykit. Negalėčiau taip apibūdinti nei žmogaus, nei reiškinio. Gal sakyčiau... (pauzė) ...per daug savigraužos, per daug atvirumo, per daug fantazijos. Iš gerosios pusės – perdėtas atsakomybės jausmas...
- Ar dažnai prisieina vaidinti ne scenoje?
- Kartais netgi sąmoningai taip tenka daryti. Elgiesi diplomatiškai, o tai jau yra tam tikra vaidyba, pavyzdžiui, kartais reikia pasistengti neatskleisti savo kortų arba pasistengti įminti situaciją.
- Kokios muzikos norėtumėte per savo laidotuves?
- Prieš tai jūs turite užtikrinti, kad ją tikrai girdėsiu, tada pateiksiu sąrašą (šypsosi). Gyvenime viskas vyksta natūraliai. Draugai, kurie palydi, prisimena, ką mėgai. Daug kas priklauso nuo jų organizuotumo. Per V. Kernagio laidotuves buvo ir gero roko, ir gero džiazo... Prie kapo dainavo jo draugai. Viskas artimųjų iniciatyva. Labai gražu. Nemanau, kad pats Vytas tai nurodė testamente.
- Kas jums yra geras humoras?
- Ot šaunus klausimas! Kaip pasakius... Mes matome tokios humoro produkcijos, kad darosi baisu, jeigu tai yra humoras. O geras humoras – tai nuostabus paradoksas, kur kažką galima ir sau pritaikyti, ir po kurio laiko prisiminus nusišypsoti. Pavyzdžiui, dažnas žadintuvą nusistato pusvalandžiu anksčiau, kad prabudęs galėtų dar pusvalandį pasnausti...
- Ką jums reiškia draugystė ir draugai?
- Daugystė – man labai svarbus dalykas. Kol jauni, manome, kad visi aplinkui yra draugai. Paskui atsisijoja. Bičiulių daug, pažįstamų daug, o draugų... Jų nedaug tesutinki. Jei antroje gyvenimo pusėje gali pasakyti turįs 2-3 draugus ir tave su jais sieja draugystė, vadinasi, gyvenime kažkas yra nuveikta.
- Sutaupėte pinigų naujai mašinai. Netikėtai į duris pabeldžia giminaitė: „Būk geras, paskolink, reikia operacijai”. Kaip pasielgsite šioje situacijoje, žinodamas, kad grąžinti skolą giminaitei gali būti labai sunku ar net visai neįmanoma?
- Be abejo, kad atiduosiu jai pinigus. Ir be kalbų. Mašina palauks. Pavaikščiosiu pėsčias – man tai naudinga.
- Pati nemaloniausia jūsų gyvenimo patirtis...
- Avarija Jugoslavijoje 1983 metais. Tada žuvo kartu važiavę šeši žmonės - nupjovė galvas. Du skulptoriai, balerina, dvi iš M. K. Čiurlionio meno mokyklos... Vienas aktorius iš Panevėžio teatro (sėdėjo šalia). Patyriau didžiulį sukrėtimą.
- Kaip žiūrite į šiandienos feminisčių judėjimą?
- Pradėkime nuo Dievo, kuris sutvėrė vyrą ir moterį. Su savo prigimtimi, su savo paskirtimi... Vyrai kalti, kad atsirado feminizmas. Jeigu vyrai ištižo, netapo šeimos saugotojais, maitintojais, netapo mūru, už kurio moteris jaustųsi saugiai – atsirado „kovotojų”. Atsirado ir tokių nelaimingų, kurioms galbūt vyro neužteko (juokiasi). Feminizmas – tai, kas išgalvota. Vyras ir moteris skiriasi visomis prasmėmis.
Galvą pašnekovui kvaršino ir į akis įkyriai blyksėjo Romualdas BALIUTAVIČIUS
