Petankės  žaidimo pradininkai Šiauliuose (iš kairės): Voldemaras Barakauskas ir Remigijus Bielskis tiki, kad šis žaidimas sulauks vis didesnio miestiečių susidomėjimo.  

 

 

 

 

 

Aušra LAURINKIENĖ 

Pastaruoju metu Šiaulių miesto aikštynuose vis dažniau galima išvysti plieninius rutulius ridenančius žmones. Tiems, kurie savaitgalį  mieste vykusių tarptautinių žaidynių „Saulės miestas-2010” metu nespėjo iš arčiau susipažinti su Lietuvoje dar pirmuosius žingsnius žengiančiu žaidimu, pristatome Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje tarp moterų ir vyrų labai populiarią petankę.

Su petankės  žaidimo pradininkais Šiauliuose Voldemaru Barakausku ir Remigijumi Bielskiu, ne tik populiarinančiais šią sporto šaką, bet ir šalies turnyruose pelnančiais apdovanojimų, antradienį susitinkame Prisikėlimo aikštėje, kur vyrai rengėsi šeštadienį Kaune vyksiančiam petankės vienetų turnyrui „Vėl gegužio žiedai”. Nieko nelaukę šalto plieno rutulius į savo rankas paimame ir mes. Neslėpsime, pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, tačiau Remigijus Bielskis šypsodamasis paguodė: „Išmoksite. Reikia tik pasipraktikuoti”.

Susėdę ant suolelio ir pradėję kalbėti apie naują sporto šaką Šiauliuose, supratome, kad šis žaidimas šiauliečiams – itin įdomus. Greta prisėdęs vyriškis įtempęs ausis klausėsi vyrų pasakojimo ir kiek įsidrąsinęs pasiteiravo, ar galėtų metalinį rutulį palaikyti savo rankose. Dar vienas stabtelėjęs šiaulietis šypsodamasis klausėsi kiekvieno entuziastų žodžio... Na, bet apie viską – iš pradžių...

Žaidimo pavadinimas petankė, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „pėdos kartu”, nes pagal žaidimo taisykles rutulį reikia mesti stovint arba sėdint apskritime. Ko reikia, kad galėtum žaisti petankę? Savaime suprantama, pirmiausia, inventoriaus, kurį sudaro trys arba šeši metaliniai rutuliai, mažas medinis kamuoliukas, vadinamas taikiniu, ir matuoklė.  Tie, kurie mano, kad rutulius ridenti galime tik ant specialaus pagrindo – klysta, nes petankė gali būti žaidžiama pliaže, parke, pievoje ar kieme. Tiesa, geriausias pagrindas – gruntas. Petankės žaidimo pradininkai Šiauliuose tikino, kad Prisikėlimo aikštė – ideali vieta šiam žaidimui. „Speciali aikštelė įrengta Lieporių gimnazijos stadione, kur beveik kasdien 19 valandą renkasi petankės gerbėjai”, - atskleidė Remigijus Bielskis.

Anot jo, žaidimą  rutuliais prieš antrąjį pasaulinį karą sugalvojo mažo Prancūzijos miestelio gyventojas Jules Le Noir, po nelaimingo atsitikimo visam gyvenimui likęs prikaustytas prie invalido vežimėlio. „Šis žaidimas nuostabus tuo, kad jį gali žaisti ir didelis, ir mažas, ir sveikas, ir neįgalusis. Kiekvienas, norintis išbandyti petankę, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo, gali tą padaryti. Petankė - puikus laisvalaikio gryname ore praleidimo būdas su šeima ar būriu draugu”, - susižavėjimo plieninių rutulių ridenimu neslėpė pašnekovai. 

Žinoma, norint išmokti žaisti, reikia žinoti ir oficialias petankės taisykles, skelbiamas Lietuvos petankės federacijos (LPF) svetainėje internete.

Petankė  žaidžiama vienas prieš vieną arba komandomis po 2-3 žmones. Pirmuoju atveju ir žaidžiant komandomis (du prieš du)  kiekvienas žaidžiantysis turi po tris, o komandomis (trys prieš tris) - po du rutulius. Dalyviai naudoja metalinius rutulius (iki 800 gramų svorio), bei medinį ar plastikinį rutuliuką - taikinį (25-35 mm skersmens). Burtų keliu išrenkama pradedanti komanda, kuri išrenka vietą ir pažymi ją 35-50 centimetrų skersmens apskritimu.

6-10 metrų  atstumu nuo šio apskritimo pradedantys padeda mažąjį rutuliuką  taikinį. Šis negali būti arčiau nei per 1 metrą nuo kokių  nors kliūčių, pavyzdžiui, medžio, suolo ar stulpo. Pradedančios komandos dalyvis, stovėdamas apskritime, meta rutulį kuo arčiau taikinio. Svarbu, kad metantysis neperžengtų apskritimo tol, kol metalinis rutulys nepalies žemės. Po to metimą atlieka priešininko komandos dalyvis. Jis taip pat atsistoja į apskritimą ir meta rutulį link rutuliuko - taikinio. Tas rutulys, kuris yra arčiau taikinio, tampa vedančiuoju. Po to meta pralaiminčios komandos dalyvis. Kai viena iš komandų nebeturi metalinių rutulių, kita meta rutulius, kurie dar liko. Dalyviai gali išmušinėti priešininkų rutulius. Kai rutulių nebeturi nė viena komanda, skaičiuojami taškai.

Laimi ta komanda, kuri turi daugiau rutulių arčiausiai rutuliuko taikinio. Komandos gauna tiek taškų, kiek turi rutulių, esančių arčiausiai taikinio, palyginti su artimiausiu priešininko rutuliu. Maksimalus taškų skaičius per setą - 6. Žaidžiama iki 13 taškų.

Visose petankės komandose rekomenduojama žaidėjams pasiskirstyti pareigomis - vieni turi būti rutulių primetėjais, kiti – išmušėjais. Tiesa, galimas ir trečias žaidėjo tipas, apjungiantis abi specializacijas į vieną. Tai - universalus žaidėjas. Išmušėjai dažniausiai naudoja lygius, be išfrezavimų rutulius, o primetėjai - su tam tikrais (tik gamintojo) išgraviravimais. Tinkamam rutulio skersmeniui nustatyti Lietuvos petankės federacija (LPF) rekomenduoja žemiau pateiktus išmatavimus.

Išsimatuokite atstumą nuo didžiojo piršto viršaus iki pirmos riešo linkimo linijos, esančios po nykščiu, ir galėsite sužinoti, kokio tipo rutulys jums tinkamiausias.

Žaidėjas-primetėjas (pointeris):

rankos ilgis (mm)140-150; rutulio skersmuo (mm) 70,5 - 71; rutulio svoris (g): 670;

rankos ilgis (mm)160; rutulio skersmuo (mm) 71; rutulio svoris (g): 690;

rankos ilgis (mm)170 - 190; rutulio skersmuo (mm) 72-74; rutulio svoris (g): 700

rankos ilgis (mm) 200 - 210; rutulio skersmuo (mm) 75 - 76; rutulio svoris (g): 710

rankos ilgis (mm) 220 - 230; rutulio skersmuo (mm) 76 - 77; rutulio svoris (g): 720

rankos ilgis (mm) 240; rutulio skersmuo (mm) 78; rutulio svoris (g): 730

(svoris gali būti mažinamas iki 10 gramų)

Žaiėjas-išmušėjas (šuteris):

rankos ilgis (mm)140; rutulio skersmuo (mm) 70,5; rutulio svoris (g): 650;

rankos ilgis (mm)150; rutulio skersmuo (mm) 71; rutulio svoris (g): 680;

rankos ilgis (mm)160 - 190; rutulio skersmuo (mm) 72-75; rutulio svoris (g): 690;

rankos ilgis (mm) 200 - 210; rutulio skersmuo (mm) 76 - 77; rutulio svoris (g): 700;

rankos ilgis (mm) 220 - 230; rutulio skersmuo (mm) 78 - 79; rutulio svoris (g): 710;

rankos ilgis (mm) 240; rutulio skersmuo (mm) 80; rutulio svoris (g): 720.

(svoris gali būti mažinamas apie 20-30 gramų)

Su šeimomis sodybose ant pievutės prieš penkerius metus petankę žaisti pradėję Voldemaras Barakauskas ir Remigijus Bielskis, paklausti, iš kur sužinojo apie neįprastą žaidimą, šypsodamiesi pasakojo, kad meilę petankei jiems įskiepijo kolegos iš Kauno. Anot vyrų, į bočia panaši sporto šaka Lietuvoje seniausiai kultivuojama Kaune: „Čia net žiemą angaruose rengiami turnyrai, o pliaupiant lietui žaidžiama po M. K. Čiurlionio tiltu”. Petankės entuziastai nori, kad ji prigytų ir Šiauliuose, juolab kad ši sporto šaka nereikalauja didelių investicijų. Remigijaus Bielskio teigimu, mėgėjišką petankės inventorių galima įsigyti vos už tris dešimtis litų: „Žinoma, su tokiais rutuliais profesionaliame turnyre dalyvauti negalėsite. Čia naudojami rutuliai turi būti sertifikuoti, turėti išraižymus, gamintojo įspaudą, užrašytą svorį ir specialų skaičių, pagal kurį komandos atskiria, kuris kuriai priklauso. Iš šalies žaidėjams atrodo, kad visi rutuliai – vienodi, tačiau taip nėra”.

Petankė, pasak jos žaidėjų, reikalauja subtilumo: „Čia nieko neapskaičiuosi, nes nežinai, kokia bus aikštelė, koks gruntas... Reikia jautrumo, susikaupimo, nors, žinoma, kartais išsiveržia ir emocijos. Petankė visada pateigia staigmenų. Čia ir slypi šio žaidimo žavesys”.

Šiauliečių petankės klubą šiuo metu steigiantys entuziastai džiaugiasi, kad savaitgalį Šiauliuose vykusių tarptautinių žaidynių „Saulės miestas-2010” metu organizuotas petankės turnyras praėjo sklandžiai. „Šiek tiek baiminomės lietaus, tačiau centrinė aikštė pasitiko žaidėjus saulėtu oru”, - šypsojosi Voldemaras Barakauskas.

Anot metalinius rutulius nuolat savo rankose laikančių šiauliečių, šeštadienį vykusiame petankės turnyre registravosi net 16 komandų: po šešias iš Kauno ir Šiaulių, trys - iš Latvijos ir viena iš Telšių. Komandoms teko sužaisti penkis ratus šveicariška sistema. Daugelis kovų vyko taškas po taško ir viską lėmė paskutinis kašanetas. Penkių pergalių nepavyko iškovoti nė vienai komandai, tačiau po pirmojo etapo sudaryto aštuonetuko viršūnėje šeimininkavo Šiaulių „Dukto” komanda, aplenkusi laikinosios sostinės ekipą „Giro”, latvius iš „Compile” komandos, šiauliečių rinktinę „V&M”, „Amen” (Kaunas). „Čiobrelis” (Šiauliai), „Boule Ropaži” (Latvija) ir „Smėliai” (Šiauliai).

Atkrintamosiose varžybose stipriausios buvo Kauno komandos, kurios parodė kovingumą  ir susirėmė tarptautinio turnyro „Saulės miestas-2010”  petankės varžybų finale. Džiugu, kad ir šeimininkai „Dukto” žaidėjai sugebėjo iškovoti prizinę vietą – buvo treti. Paguodos turnyre sėkmė lydėjo kauniečių komandą „Big balls”, kuri užėmė pirmąją vietą. Voldemaras Barakauskas sakė, kad šiauliečiams kito petankės turnyro teks lukterėti, nes kiekvieną savaitgalį iki pat rugsėjo mėnesio Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Kaune planuojamos varžybos. Remigijus Bielskis, paklaustas, kur  gali kreiptis šiauliečiai, norintys  išsamiau sužinoti apie petankės sporto šaką ar išmokti žaisti, mielai sutiko atsakyti į visus iškilusius klausimus, kuriuos jau šiandien galite siųsti el. pašto adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .  

 

Profesionaliuose turnyruose naudojami rutuliai turi būti sertifikuoti, turėti išraižymus, gamintojo įspaudą, užrašytą svorį ir specialų skaičių, pagal kurį komandos atskiria, kuris kuriai priklauso.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.