- Ko labiausiai reikėtų šiandienos Lietuvai?
- Asmenybių. Ypač valdžioje. Reikia vedlio. Dabar visai nematyti, į ką lygiuotis. Artėja rinkimai, bet ar išrinksime geresnius nei buvę? Nemanau... Tautos elitas išnaikintas. Maža tikrų inteligentų, išprususių vidujai, asmenybių, paskui kurias norėtųsi eiti.
- Kas ir kodėl išrinko šitokį vardą?
- Išrinko tėvai. Beje, mano sesuo vardu Birutė. Abu vardai – lietuviški. Išeitų, mane su tautos praeitimi sieja dar ir vardas, tačiau garsių protėvių nežinau, kad būčiau turėjęs.
- Ar esi pavydus?
- Manau, kad proto ribose... Sveikas pavydas naudingas. Kartą dalyvavau Nomedos televizijos laidoje, kur išsakiau savo poziciją, jog šeimoje būtinas sakingas pavydas bei pailiustravau pavyzdžiais, kai sutuoktiniai pro pirštus žiūrėjo į kito vaikščiojimus „į šoną”, ir kad nieko iš to gero neišėjo...
- Uošvė – dažnas anekdotų ir kitokių linksmų istorijų personažas. Kaip susiklostė tavo santykiai su uošve?
- Esu ne kartą vedęs ir dabartinė mano uošvė, sakyčiau, pati geriausia. Su ja galiu pasikalbėti. Jei iš pradžių būta trinties, aštrūs kampai palaipsniui nusigludino. Visai neblogai sutariame. Be to, ji gyvena kitame mieste...
- Ką muzikantui, be pinigų, dar duoda grojimas vestuvėse?
- Jei svečiai abejingi grojamai muzikai, kurią nusiperka kaip silkės gabalą arba butelį, tada nieko. Tačiau taip retai tepasitaiko. Grojame šokių muziką, iš anksto įspėdami šeimininkus, kad susirastų vakaro vedėją. Jei žmonės patenkinti, jei dėkoja, patiri nemažą pasitenkinimą, kaip ir koncertuodamas scenoje.
- Dainoje „Esmeralda” esama eilutės: „Už meilės naktį iškeliaučiau pragaran”. Ar teko kada sutikti šitokią moterį?
- Šitokie mano paatviravimai ne visiems būtų malonūs... Giliausius jausmus patyriau su dabartine žmona. Labai įdomi buvo mūsų pažinties pradžia, ir pakovoti reikėjo...
- Kurio autoriaus muzika įgarsintumei savo gyvenimo filmą?
- Jeigu pats esu atlikėjas, gal pats ir bandyčiau kažką sukurti? Patinka įvairūs muzikos žanrai. Daugiau kaip 20 metų dirbu Šiaulių profesiniame pučiamųjų orkestre, kur grojame klasiką, džiazą ir dainuojame viską: romansus, balades, netgi „popsą”.
- Sakoma, jog kartą garsiajam maestro Paganiniui grojant nutrūko smuiko stygos. Ar kada nors pačiam neteko atsidurti panašioje situacijoje?
- Kažkada seniai grojau vienoje Ginkūnų svetainėje. Netikėtai dingo elektra. Pauzė. Išsitraukiau akustinę gitarą, kuriai, žinia, elektros nereikia, pakviečiau žmones prieiti, ir jie liko patenkinti, nors man ekspromtu teko koreguoti repertuarą.
- Įvairūs teleprojektai užvertė popmuzikos rinką naujai iškeptomis „žvaigždutėmis”. Tavo nuomone, ko labiausiai trūksta jauniesiems atlikėjams?
- Patirties. Kai pasižiūriu į nueitą kelią, matau, kad dalykai, kuriuos prieš 10-20 metų vertinau neblogai, iš tikrųjų nebuvo tokie geri, kaip atrodė. Nepatinka jaunų atlikėjų puikybė, kas, pirmiausia ir pakiša jiems koją: jei esi pernelyg savim patenkintas, nebeturi kur augti. Šitokių laidų nebežiūriu - pabodo.
- Ar bijai mirties?
- Neseniai buvau E. Čivinsko laidotuvėse. Mokėmės su juo paralelinėse klasėse... Nori nenori tokioje vietoje susimąstai apie mirtį. Per daug jos nebijau. Susitaikiau: reikės, tai reikės. Yra buvę didelių sveikatos problemų, kai susimąsčiau ir apie tokią baigtį, bet... Didelio noro mirti, žinoma, nėra, o į neišvengiamybę žiūriu ramiai.
- Ar lengvai gali kitam pasakyti: „Ne”?
- Man pirmiausia - įsipareigojimai. Tokiais atvejais pasakyti „ne” - nematau problemų. Taip pat negalėčiau draugų kviečiamas palikti šeimą ir išlėkti – pasakyčiau „ne”.
- Su kokio charakterio žmogumi niekada nesugyventumei?
- Su pasipūtėliu, savim patenkintu, kvailu žmogumi. Esu savikritiškas. Santykiuose su kitais turi būti abipusė pagarba. Nekelia pasitikėjimo nepatikimi, nesilaikantys duotojo žodžio. Manyje stiprus garbės supratimo jausmas, to, deja, šiandien sutinkame vis rečiau.
- Ar kada teko pagalvoti, kur išleistumei pinigus, loterijoje laimėjęs milijoną?
- Yra šeima, vaikai. Pabandyčiau realizuoti muzikinius projektus. Iki šiol negaliu išsileisti kompaktinės plokštelės, nes reikia pačiam ir muziką „pasidaryti”, ir dar reklamą nusipirkti. O už parduotus albumus negaučiau nė cento. Leidėjai rimtos muzikos ir rimtų tekstų vengia – neaišku, ar kas tai pirks? Masėms reikalinga kitokia muzika.
Į akis blyksėjo ir galvą pašnekovui kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS
