Dar viena žmonių grupė, kuriems iki šiol neteko uždavinėti provokuojančių „Blic interviu” klausimų – tai bibliotekininkai. Tie, kurie kaupia, tvarko ir puoselėja į knygas surašytą žmonijos išmintį. Šiandien mūsų viešnia – Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė.
- Pristatinėjant naujas knygas ne kartą esate persirengusi Ragana. Ar nebijote, kad artėjant rinkimams Miesto tarybos potvarkiu galite būti sudeginta ant laužo?
- Ne. Šiais laikais jau nieko nebebijau. Tegul degina... Raganos pasako tai, ko nepasako kiti žmonės.
- Teko nemažai stažuotis užsieniuose, taip pat ir Švedijoje. Vadinasi, daugiau ar mažiau pažįstate jų buitį. Ką reikštų toks Lietuvoje paplitęs pasakymas: „Gyvena kaip švedas”?
- Įdomiai, kultūringai, laisvai. Aš suprasčiau šitaip...
- 2005 metais buvote apdovanota „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai”. Apskritys senokai panaikintos, o kaip nuopelnai?
- Panašiai... (Šypsosi.) Jeigu nebėra apskrities, vadinasi, nebėra ir nuopelnų. Juokauju. Gal dar kažkiek jų ir liko?
- Sakėte, jog namie daug skaitote. Kas tai? Spauda? Vaikiškos knygelės ar rimti romanai?
- Viską skaitau. Vaikišką literatūrą irgi (reikia). Vaikiškos knygos artėja prie suaugusiųjų skaitomų, nes riba, skirianti vaikystę ir suaugusiųjų pasaulį, labai greitai tirpsta. Ar gerai? Nepasakyčiau. Skaitau ir vaikišką literatūrą, ir spaudą paskaitinėju, ir labai daug suaugusiųjų literatūros. Nemaža dalis viso to – anglų kalba.
- Jums teko stažuotis ir Miunchene, mieste, kuriame pirmus žingsnius į politiką žengė Hitleris, kur kasmet organizuojamos garsiosios alaus šventės... Ką ten veikėte laisvalaikiu: skaitėte knygas ar lankėtės aludėse?
- Nesu alaus mėgėja, todėl negėriau. Vaikščiojau po visokiausias vietas, į karnavalus. Lankiausi sendaikčių turguje – ko tik tenai nėra! Pavyzdžiui, buvo galima nusipirkti net pusę nuskelto puoduko (šypsosi.) Aš ten įsigijau monetą. Senovišką.
- Žaidžiate šaškėmis. Kartais aplinkybės verčia tam naudoti ne įprastas, bet kitokias, dargi labai egzotiškas „šaškes”. Pavyzdžiui, nulipdytas iš juodos ir baltos duonos. Yra net anekdotas apie tam naudojamas kalcio gliukonato bei aktyviosios anglies tabletes...
- Teko ir man stumdyti netradicines šaškes. Vaikystėje su broliais žaisdavome iš medžio šakų išpjautomis „ripkutėmis”. Jos buvo mūsų šaškės. Vienų paviršių nudažydavome juodai, o kitos likdavo baltos. Ir šaškių lentas turėdavome savadarbes.
- Dabar madinga parodyti anglų kalbos žinias, lyg tarp kitko į kalbą įterpiant visokius „Wow!” „Okay!” ir pan. Jūs - diplomuota anglistė. Kaip dažnai savo kalbą paįvairinate nemūsiškomis frazėmis?
- Tuos žodelius dažnai vartoja vaikai ir jaunimas. Aš irgi kartais prisitaikau...
- Domitės Eurovizijos dainų konkursais. Kodėl, jūsų nuomone, lietuviams čia taip fatališkai nesiseka – vis palieka „uodegoje”?
- Todėl, kad nori per daug. Nereikėtų galvoti tik apie laurus, bet kaip padainuoti. Ne ten sutelkiamas dėmesys. O kai per daug norima, taip nieko ir neišeina.
- Buvote miesto Kultūros tarybos narė, vadinasi, prireikus galėtumėte atsakyti į klausimą, kas gi yra kultūra?
- (Nedidelė pauzė.) Sunku būtų paaiškinti. Kultūra – tai pačių įvairiausių dalykų sankloda. Čia ir tavo elgesys, ir tavo apsiskaitymas, ir erudicija, ir bendravimo manieros, ir visa kita. Ne, išgirdus šį žodį stvertis revolverio nesinori (šypteli.)
- Esate sakiusi, jog gyvenate darbu. Dargi namuose atsigulusi mąstote apie visokius su darbu susijusius dalykus. Gal ir miegant nepavyksta pasprukti nuo viso šito? Ar nekamuoja košmarai, kaip ilgose lentynose ieškote ir niekaip negalite surasti reikiamos knygos?
- (Juokiasi.) Būna, kad sapnuose kažkas vejasi, vejasi, bet taip ir nepasiveja. O košmarų naktimis nesapnuoju. Tačiau esu ne vieną naktį prasėdėjusi bibliotekoje – reikėjo rašyti projektus ar pan. Įsijungiu į darbą ir nieko daugiau lyg ir nebelieka. Ką tokiais atvejais man sako namiškiai? Vyras juokiasi: „Kodėl dar ne lovoje?” Tačiau su tuo susitaikė.
- Iš jūsų rekomenduojamų vaikams knygų įdomiai nuskambėjo pavadinimas - „Berniukas mergaičių tualete”. Ar norėtumėte, jog tas berniukas būtų jūsų sūnus arba anūkas?
- Nenorėčiau vien dėl to, ką jam teko ten išgyventi. Bet toji patirtis vis tiek buvo naudinga. Taigi viskas yra lyg ir teigiama.
- Jums priklauso tokia frazė kaip „skaitymo virusas”. Ar neatrodo, jog tokie dalykai kaip internetas arba televizorius trukdo masiniam „skaitymo viruso” plitimui?
- Labai trukdo visi šitie dalykai. Kad šitas virusas plistų, reikia įdėti daug individualių pastangų. Galėtų taip pat padėti tėveliai, bibliotekų darbuotojos ir valstybė. Pavyzdžiui, vienoje Ispanijos provincijoje valstybė remia vaikus ir už perskaitytas knygas išmoka jiems pinigėlių.
- Teigiate, jog nemėgstate moteriškų užsiėmimų, tokių kaip mezgimas, valgio virimas ir pan.
Bet ar žiūrite moterims skirtas televizijos laidas, melodramas, „muilo operas”?
- Mėgstu. Žiūriu ir melodramas, tačiau labiau patinka gilesnės romantinės istorijos, keliančios didesnius pamąstymus. Nemėgstu tik filmų, kur daug kraujo, kur kariaujama...
- Sakėte, jog esate neracionali ir lyrikė ir kad mokesčius kaskart sumoka jūsų vyras. Ar galėtumėte atsakyti, kiek šiuo metu kainuoja... kilogramas Atlanto silkių?
- Nežinau, galiu tiktai spėti... Tikrai nežinau (juokiasi). Nes silkės dar ir nemėgstu...
- Neretai tėveliai savo atžalėles „pamiršta” bibliotekoje, taigi bibliotekininkės turi dar išmanyti ir auklės darbo ypatumus. Kaip manote, ar ateityje neprireiks bibliotekai šitokio etato?
- Visko gali būti. Priklauso nuo to, kaip pažiūrės valstybė? Londono bibliotekoje yra tokie dalykai... Taigi niekada nežinai, kas dar gali būti.
- Ar neatrodo, jog, kaip būtų gaila, knygų era eina prie pabaigos? Dar ne taip seniai šnekėjome apie informacijos saugojimą mikrofišose, dabar turime kompaktiškus planšetinius kompiuterius, didelius informacijos kiekius talpinančias laikmenas. O juk ir tai ne riba...
- Knygos tikrai nepakeis niekas. Visi visa burna kalba, kad galbūt kažkas ją „išstums”? Niekada neišstums. Vargu ar pasiimsi prie jūros kompiuterį arba kitą elektroninį prietaisą. Ar į kelionę traukiniu. Arba išeidamas į kiemą. O skaityti knygą galima dargi susirangius lovoje...
Priešingai biblioteką stengiamės pristatyti ir už jos sienų: poliklinikose, laukiamuosiuose, ligoninėse...
- Ir klausimėlis pabaigai: ar galite šiandien pasakyti, jog „visa, kas manyje gera, aš gavau iš knygų”?
- Skaitymas davė labai daug. Pirmiausia skaitydama gyveni kitų pasauliuose, gyveni kitų jausmais. Išmoksti daug ką suprasti kitaip. Skaitant ateina ir užsimiršimas, ir žinios. Skaitymas plečia žmogaus erudiciją. Tačiau būtų neteisinga teigti, kad visko žmogus semiasi tik iš knygų. Juk dar semiesi bendraudamas, gyvendamas, patirdamas. O knygos tik papildo ir negali atstoti gyvo bendravimo.
Garbiąją bibliotekininkę neišmintingais klausimais užvertė Romualdas BALIUTAVIČIUS, jos besišypsančios tykojo fotokorespondentas Vadimas SIMUTKINAS
Gimtuosiuose Šiauliuose koncertavusi atlikėja neslėpė savo jaudulio ir publikos prašė negailėti plojimų. Autoriaus nuotr.
Rolandas Kazlas žiūroves apdalijo į renginį atvežtais žaliais gvazdikais. „Jie dar neprinokę”, - juokavo aktorius. Autorės nuotr.