Šiaulių kūno kultūros mokyklos auklėtinis ir neįgaliųjų sporto klubo „Entuziastas” narys Mindaugas Bilius, treniruojamas Deimanto Jusio, - pirmasis sportininkas Šiaulių istorijoje, atstovausiantis mūsų miestui Parolimpinėse žaidynėse.
Aušra LAURINKIENĖ
„Lapkričio 24-ąją atšvenčiau savo antrąjį gimtadienį, o čia – mano dovanos”, - du Pasaulio neįgaliųjų žaidynių „IWAS World Games 2011” aukso medalius rankose laikydamas šypsosi lengvaatletis Mindaugas Bilius.
Po kraupios avarijos į neįgaliųjų sportą perėjęs vaikinas, neseniai pagerbtas miesto Kūno ir kultūros sporto skyriuje, o prieš keletą dienų sulaukęs ir Kūno kultūros ir sporto departamento dėmesio, didžiuojasi, kad gruodžio 1-10 dienomis kartu su Lietuvos rinktinės delegacija dalyvavo Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos žaidynėse Dubajuje ir F37 neįgalumo klasėje įvykdė 2012 metais Londone vyksiančių Parolimpinių žaidynių A normatyvus tiek rutulio stūmime (13,17 metro), tiek disko metime (43,32 metro).
„Nors net nespėjau pasvajoti apie kelialapį į Parolimpines žaidynes, tačiau labai džiaugiuosi ir į Londoną kitąmet vyksiu tik aukso medalių. Kitaip ir būti negali”, - pasitikėjimo savo jėgomis nestokoja dar visai neseniai iš naujo vaikščioti mokęsis 29-erių šiaulietis.
Po avarijos ištikusi koma truko visą mėnesį
Šiaulių kūno kultūros mokyklos auklėtinis ir neįgaliųjų sporto klubo „Entuziastas” narys Mindaugas Bilius, treniruojamas Deimanto Jusio, - pirmasis sportininkas Šiaulių istorijoje, atstovausiantis mūsų miestui Parolimpinėse žaidynėse.
Vaikinas neslepia, kad jam vis dar sunku įveikti psichologinį barjerą ir susitaikyti su tuo, kad jis – neįgaliųjų sporto pasaulio atstovas: „Aš nejaučiu, kad kažkuo skiriuosi. Kol treniruojuosi ir sportuoju – viskas gerai. Tačiau kai sustojęs pasižiūriu ir pamatau aplink save neįgalius žmones, man psichologiškai būna labai sunku”.
Nenuostabu, juk dar visai neseniai, iki tos lemtingosios 2009-ųjų lapkričio 24-osios, jis nuo dešimtos klasės skynė laurus kartu su kitais Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos auklėtiniais, nuo pat vaikystės lankė plaukimo, krepšinio ir futbolo treniruotes.
O gyvenimą aukštyn kojom apvertė baisi nelaimė, ištikusi prieš kelerius metus. Į Ameriką mokytis ir dirbti išvykęs Mindaugas Bilius nė baisiausiuose košmaruose nesapnavo to, ką teko svečioje šalyje išgyventi. Prieš kiek daugiau nei dvejus metus į kraupią avariją joje patekusiam sportininkui net 58 vietose lūžo 27 kaulai, kraujas užliejo smegenis, o po avarijos jį ištikusi koma truko visą mėnesį.
Tikėjo, kad greit atsistos ant kojų
„Gydytojai sakė, kad ilgą laiką negalėsiu vaikščioti. Tačiau aš visuomet giliai širdyje tikėjau, kad greit atsistosiu ant kojų ir viskas bus gerai”, - sako sportininkas.
Tikėjimas Mindaugui Biliui suteikė stiprybės - beveik tris mėnesius Amerikoje gydęsis vaikinas 2010-ųjų metų pradžioje grįžo į Lietuvą, kur lankė reabilitaciją ir, prabėgus vos metams, jau 2011-ųjų vasario 27-ąją be jokio papildomo pasirengimo neįgaliųjų varžybose pagerino Lietuvos rekordą.
„Tuomet supratau, kad galiu siekti rezultatų, kad sportas padės stiprinti sveikatą. Man svarbu buvo ne rezultatai, o sveikata. Kai sužinojau, kad neįgaliųjų sporte galiu daug ką pasiekti, atsirado papildoma motyvacija sportuoti”, - dabar sako plačiai besišypsantis lengvaatletis.
Planuose – darbas Užsienio reikalų ministerijoje
Dar iki avarijos Šiaulių universitete baigęs Kūno kultūros ir sporto pedagogiką, o dabar Kauno Vytauto Didžiojo universitete anglų kalba studijuojantis diplomatiją ir tarptautinius santykius Mindaugas Bilius sieks aukštų tikslų – ne tik aukso medalių Londone vyksiančiose Parolimpinėse žaidynėse, bet ir darbo Užsienio reikalų ministerijoje.
„Tikiu, kad man pavyks. Esu nusiteikęs labai rimtai. Džiaugiuosi, kad Kauno Vytauto Didžiojo universitetas suteikia puikias sąlygas neįgaliesiems – nemokamą mokslą, būstą ir stipendiją. Tai ir paskatino vėl kibti į mokslus”, - sako Mindaugas, sugebėjęs atsitiesti po nelaimės ir stipriai besikabinantis į antrąjį gyvenimą.
Į gyvenimą žvelgia kitomis akimis
„Dabar esu labai savimi pasitikintis. Tikiu, kad visos svajonės pasiekiamos. Reikia tik noro ir daug pastangų, artimųjų palaikymo. Po avarijos supratau, kad gyvenime vertinau ne tuos dalykus, kad pirmenybę teikiau materialiai gerovei, o ne svarbiausiam dalykui – šeimai. Kas padėjo atgauti jėgas ir norą kažko siekti? Mano tėvai ir 23-ejų metų sesuo Justina. Mano gyvenime atsirado ir meilė – jau metai šalia savęs turiu artimą ir brangų širdžiai žmogų - draugę Simą. Ji visada mane palaiko ir padeda jaustis visaverčiu žmogumi. Būdamas su ja aš nesijaučiu neįgalus ir esu be galo už tai jai dėkingas”, - atvirauja Mindaugas Bilius.
Beje, sportininkas prasitarė, jog sužadėtuvės su mylimąja jau įvyko ir artimiausiuose planuose numatoma viena iš gražiausių gyvenimo švenčių – vestuvės.
Laukia ilgas ir varginantis pasiruošimas
Pirmąkart gyvenime interviu davęs Mindaugas Bilius šypteli: „Man keistas žiniasklaidos dėmesys. Dar niekuo netikiu. Kai Londone iškovosiu medalius, tuomet galbūt ir patikėsiu tuo, ką pasiekiau. Turiu slaptą svajonę pagerinti vieną rekordą ir tikrai žinau, kad pateksiu į geriausiųjų sportininkų penketuką”.
Kad tai realu, patvirtino ir sportininko treneris Deimantas Jusys, kurio teigimu, dabar Mindaugo laukia ilgas ir varginantis pasiruošimas Parolimpinėms žaidynėms, kuriose sportininkas išmėgins jėgas su pačiais stipriausiais pasaulyje: „Su Mindaugu kartu sportavome lengvosios atletikos manieže, kartu vykome į varžybas, vėliau jis išvyko į Ameriką, o kai grįžo gydytis po kraupios avarijos, sužinojau, kad jis nori siekti pergalių neįgaliųjų sporte. Pasiūliau startuoti ir jis sutiko. Akivaizdu, kad buvo verta. Technika, kurią Mindaugas Bilius įgijo dar iki avarijos, yra išlikusi. Dabar silpnesnis tik jo kūnas, kurį reikia stiprinti. Tikiu, kad Londone Mindaugas tikrai užkops ant prizininkų pakylos”.
Deimantas Jusys juokiasi, kad jis labiau Mindaugui yra ne treneris, o patarėjas, jo vadybininkas, kuris tvarko visus popierizmus: „Koks čia auklėtinis, jei jis – už mane vyresnis”.
Tikėjimas – pagrindinis naujo gyvenimo variklis
Paklaustas, ko palinkėtų po nelaimių ir avarijų palaužtiems žmonėms, Mindaugas Bilius atsakė: „Nesuprantu tokių žmonių. Negalima pasiduoti ir panirti į depresiją. Tikėjimas – pagrindinis naujo gyvenimo variklis. Man tenka bendrauti su žmonėmis, kuriuos negalia privertė atsisėsti į neįgaliųjų vežimėlius. Man patinka jų požiūris, kad tokius skaudžius išbandymus likimas skiria tik patiems stipriausiems. Visiškai su tuo sutinku. Tokios nelaimės ne tik apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, bet, kaip jau minėjau, priverčia vertinti visiškai kitus dalykus. Atsigręžti į šeimą ir dvasines vertybes”.
Deimantas Jusys juokiasi, kad jis labiau Mindaugui yra ne treneris, o patarėjas, jo vadybininkas, kuris tvarko visus popierizmus: „Koks čia auklėtinis, jei jis – už mane vyresnis”.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Gimtuosiuose Šiauliuose koncertavusi atlikėja neslėpė savo jaudulio ir publikos prašė negailėti plojimų. Autoriaus nuotr.
Rolandas Kazlas žiūroves apdalijo į renginį atvežtais žaliais gvazdikais. „Jie dar neprinokę”, - juokavo aktorius. Autorės nuotr.