- Turite du vardus... Kaip taip atsitiko?

- Vardą išrinko mama. Pranas – šventas vardas, o kitas - labai gražus. Ir retas. Kartais pajuokauju, jog vardas Elmantas sudarytas iš dviejų dalių: El Tor (yra toks virusas) ir Herkus Mantas – istorinė asmenybė (šypsosi). Jaunystėje vadindavo Elmiu, Šelmiu, Šelmiu Berneliu...

- Kokie moterų bruožai labiausiai erzina?

- Sudėtingas klausimas... Jei moteris reikalauja tvarkos, disciplinos, manau, visai neblogi dalykai. O nepatinka įkyrumas: „Negerk! Nerūkyk!” Ir mūsų pacientams nepatinka, kai žmonos pradeda ko nors įkyriai reikalauti.

- Ar esate abstinentas?

- Toks nesu, tačiau negeriu. Jei yra proga, pavyzdžiui, ateina Naujieji metai, vis tiek negeriu. Kadangi sveikata neleidžia, nėra ko čia gerti.

- O ko labiausiai bijote?

- Norisi gyventi be skolų, iš to, ką turi ir neturėti kam nors įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti.

- Ar mėgstate humorą, anekdotus?

- Turbūt aš pats esu humoristas... Anekdotų atminty neišlaikau. Mokėjau nemažai apie Vasilijų Čiapajevą ir Petką... „Vasilijau Ivanovičiau, baltuosius atvežė!” - šaukia Petka. - „O kiek butelių?”

- O politikuoti?

- Politika – nerimti žaidimai. Aš mėgstu konkretumą, konkretų darbą – ne liežuviu malti. Politikuoti nėra kada – dirbti reikia!

- Yra sakoma, jog vienus žmones sukūrė Dievas, kiti gi - išsivystė iš beždžionės. Prie kurių priskiriate save?

- Aišku, kad mes – Dievo vaikai (juokiasi).

- Kas gyvenime teikia pačią didžiausią palaimą?

- Darbas. Esu darboholikas. Kartais pagalvoju: „Jau pensininkas, gal vertėtų sumažinti „apsukas”? Bet pareiga, įpročiai – šaukia. Kol kas nematau, kas ateitų pakeisti. Kol galima, reikia darbuotis.

- Ar jums patinka vyriškos, „geležinės ledi”, liaudyje kartais dar vadinamos „kazokais”?

- Nelabai... Moteris turi būti švelni, rūpestinga, tačiau ne įkyri ir pernelyg nevadovaujanti: padaryk tą, padaryk aną. Ir kad daug nepriekaištautų. Moteris turėtų suprasti vyrą. Tad galima rasti bendrą kalbą, bet jei ima vadovauti ir reikalauti, vyrai nuo tokių pabėga.

- Kaip atrodo, kas yra mažesnis blogis: sūnus alkoholikas ar duktė prostitutė?

- Nei vienas nei kitas mums labai džiaugsmo nekelia... Negalėčiau net įvardyti. Moraliai abu variantai yra netoleruotini, dalykai, į kuriuos visuomenė žiūri neigiamai. Negaliu atsakyti.

- Kas jums svarbiau: principai ar geri santykiai?

- Aišku, kad principai. Santykiai gali būti tokie arba kitokie, o principų laikytis ir siekti užsibrėžto tikslo – daug svarbiau.

- Ar melas gali būti „šventas”?

- Melas šventas būti negali – tai blogis. Nebent žmonai pameluotumei... (Šypteli) Bet vis tiek išlenda... Nebent jeigu nori žmogui padėti. Pavyzdžiui, jeigu yra sunkus ligonis – gal geriau, kai jis nežino tikrosios padėties. Bet ir tada melas nebus labai šventas.

- Kuris muzikos kūrinys galėtų geriausiai išreikšti jūsų vidinį „aš”?

- Kūrinio pavadinimo nepasakysiu, bet man priimtiniausia liaudies muzika. Nuo vaikystės taip - smagu ir patinka. Ir tarybinės valdžios metais, būdami studentai, traukėme „Ant kalno mūrai!” Dainavome lietuviškas dainas dainų šventėse ir studentų festivaliuose, ir jautėme, kad jos yra  „mūsų”. Mūsų tautinės kultūros dalis, kurią saugome. Už tai valdžia persekiojo.

Į akis blyksėjo ir galvą pašnekovui kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS