Zita KATKIENĖ

Nuo sausio vidurio kiekvieną savaitę Šiaulius aplanko praėjusių metų „Eurovizijos” dalyvis Sasha Song. Europoje populiarus atlikėjas drauge su dainininke Evelina subūrė chorą bei dalyvauja televizijos projekte „Chorų karai”. Šiauliai - ne atsitiktinumas. Saulės mieste Sasha Song nuolat lankydavosi ir vaikystėje. Šiame mieste jam teko dainuoti ir tada, kai dar buvo mažai žinomas devynmetis berniukas Dima Šavrovas, kai dainavo aukštu sopranu ir buvo vadinamas lietuviškuoju Roberto Loretti.

Į Šiaulius - švęsti

Šiandien Sasha Song jau nebeatsektų tų Šiaulių gatvių ir gatvelių, kuriomis bėgiota vaikystėje. Juolab, kad laiko apsilankyti mieste nelieka: į choro repeticiją vadovas atvyko prieš pat repeticiją, o po jos jau reikia skubėti atgal į Vilnių. „Vaikystėje, - šypsosi atlikėjas, - laiko būdavo daugiau.

Tuomet jis beveik kiekvieną moksleivišką vasarą atvažiuodavo į svečius pas mamos dėdės šeimą, gyvenusią Radviliškyje. Iki šiol išliko ne tik puikūs vaikystės prisiminimai, bet ir draugai: Nina ir Nataša, Gabrielė ir Simas, su kuriais iki šiol bendrauja.

Su giminėmis, o kartais ir su draugais, atvykdavo ir į Šiaulius. Dažniausiai - švęsti švenčių. Per gimtadienius, net per Naujuosius metus ir Kalėdas. Pamena Sasha Song ir savo pasirodymą viename Šiaulių  klube. Būdamas devynerių B. Dvariono muzikos mokyklos auklėtinis, lydimas dainavimo mokytojos, pasirodė viename pramogų klube. Po koncerto davė interviu ir apie neeilinio balso berniuką Dimą Šavrovą rašė miesto laikraštis „Šiaulių naujienos”.

Bet tai dar nebuvusi muzikinės Dmitrijaus Šavrovo - Sashos Son - Sashos Song karjeros pradžia, nors dainuoti pradėjo būdamas... trejų metukų.

Pirmoji muzikos mokytoja buvo Nina Grigorjevna Šavrova - močiutė. 50 metų Lietuvos simfoniniame orkestre griežusi fleita bei Lietuvos konservatorijoje dėsčiusi muzikos istoriją ir vokalą, žymi atlikėja rasdavo laiko ir vaikaičio muzikiniams gebėjimams puoselėti.  Ir dabar, jau būdama 87-erių metų, Nina Šavrova veda dainavimo pamokas - mokinių iki šiol nestinga.

Garsus - nuo dešimties

Nors Dima Šavrovas jau buvo dalyvavęs ir „Dainų dainelės” konkurse, nors jam jau teko dalyvauti daugelyje koncertų, tačiau dar negalvojo tapsiąs garsus dainininkas.

Tai suprato būdamas dešimties. Televizijoje laidos „Muzikinis viešbutis”  vedėja Vilija Grigonytė lankėsi mokykloje, kurioje mokėsi Dima. Ji ieškojusi talentingų vaikų savo laidai. Ir išgirdusi Dimą Šavrovą.

Žymus atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas tada ir sukūrė Dimai Šavrovui dainą „Mama”, iškėlusią jauną atlikėją į populiarumo aukštumas. Nė dienos negyvenęs be dainos, Dima Šavrovas jau tikėjo savo sėkme.  Lietuvos pop scenoje vienuolikmetis jau buvo žinomas kaip perspektyvus vokalistas. Po metų pasirodė pirmasis Dimos Švarovo debiutinis albumas „Svajonių laivas”. Už šį albumą ir, žinoma, už dainą „Mama”, kuri pakerėjo ne tik Lietuvos mamas ir daugelio tarptautinių konkursų komisijas, trylikametis dainininkas gavo Lietuvos prezidento padėkos raštą „Už nuopelnus Lietuvai”. „Jauniausias buvau ir „Bravo” apdovanojimuose”, - prisimena Sasha Song tuos metus, kai  jam, anuomet perspektyviam vokalistui, buvo įteikta „Metų atradimo” statulėlė.

Paauglystėje prasidėjusi balso mutacija, pamena atlikėjas, jį kiek suglumino. Balsas pasikeitė visiškai ir beveik iš naujo reikėjo mokytis dainuoti. Kaip tik tuo metu, kai sukako penkiolika, tėvas, gyvenęs su kita šeima, pasiūlė sūnui drauge važiuoti į Londoną, kur galėtų mokytis muzikos. Ten tėvas turėjo verslo reikalų, o Dmitrijus dainuoti kaip ir negalėjo. Ir dar dvejus metus dėl balso mutacijos beveik nedainavo. Bet galėjo iš naujo pradėti mokytis dainavimo.

Permainų  būta ir namuose. Tuo metu naujojoje mamos šeimoje gimė mažasis broliukas Glebas. Dviejų mėnesių buvo Glebas, kai vyresnysis brolis su juo atsisveikino. Tada dar nežinojo, jog atsisveikina ilgam. Nežinojo, tiesa, ir to, kad tėvo šeima juo pasirūpins tik metus - po metų tėvas išvyko į Kanadą, o Dimą paliko vieną Londone. „Aš manau, jis nenorėtų, kad paminėčiau jo vardą”, - įsitikinęs žymiu atlikėju tapęs sūnus, kuriam vietos tėvo širdyje akivaizdžiai pristigo.

Londone pildėsi svajonės

Lietuvoje apie Dimą Šavrovą nebeteko girdėti aštuonerius metus. Nors daugeliui  visada buvo įdomu žinoti, kur yra ir kuo užsiima berniukas, dainavęs skaidriu ir nepaprastai aukštu Roberto Loretti balsu.

Jaunasis dainininkas nuo šešiolikos turėjo gyventi vienas ir kovoti ne tik už savo svajonę dainuoti „soul” muziką - Amerikoje atsiradusią populiariąją muziką, bet ir išgyventi. Taip buvo lemta, kad visus aštuonerius metus neteko girdėti nei gimtosios rusų, nei lietuvių kalbos. Bendrauta tik su angliakalbiais žmonėmis, o tuomet, kai po aštuonerių metų grįžo į Lietuvą, negalėjo pats patikėti: visiškai buvo pamiršęs gimtąją rusų kalbą, o lietuviškai nesugebėjo pasakyti nė žodžio.

Važiuoti į  Londoną Dima Šavrovas norėjo ir todėl, kad ten patektų  į kitą muzikos kultūrą, nei anuomet buvo Lietuvoje, kad ten galėtų klausytis, studijuoti ir pats dainuoti kitokią muziką. „Studijuodamas Londono koledže sutikau žmones, kurie grojo ir dainavo mano dievinamą  muziką”, - prisimena  atlikėjas susitikimus su juodaodžiais „soul” muzikos gerbėjais.

Mokslas koledže buvo labai įdomus, nes teko ne tik mokytis bei laikyti egzaminus, bet ir rengti pasirodymus. Vienam egzaminui teko suburti chorą. Sasha Song subūrė juodaodžių chorą, nes buvo įsitikinęs, kad... juodukai daug muzikalesni.

Netrukus prasidėjo ir konkursai, ir koncertai. Londone ypač populiarūs renginiai, skirti talentų paieškai. Dažnai tekdavo ir į juos užsukti, padainuoti. Talentų paieškos konkurse sutiko ir vietnamietį  Chiulą, su kuriuo dalyvavo „Eurovizijos” konkurse Maskvoje.

„Kartu su Chiulu koncertavome baruose”, - prisimena atlikėjas. Draugai buvo pastebėti, o Dimai net kelios žymių firmų muzikos įrašų studijos siūlė pasirašyti kontraktus. „Aš atsisakiau vien dėl to, kad sužinojau, jog reikės dainuoti pop muziką”, - prisimena nutrauktą kontraktą ir didžiulę nuostabą studijos vadovų veiduose. 

Bet gyvenimas dėl to nesustojo vietoje. Tam, kad išgyventų, teko dirbti įvairius darbus, ne tik dainuoti. „Dalijau skrajutes, dirbau kino teatre”, - prisimena atlikėjas. Pastarasis darbas buvęs žavus tuo, kad suleidus žiūrovus į salę bei palydėjus juos į vietas, tekdavo ir pačiam sėdėti salėje ir žiūrėti filmus. „Hari Poterį” žiūrėjau net 18 kartų”, - šypsosi atlikėjas.

Teko dirbti ir prestižinės Londono verslo mokyklos, kurioje studijuoja žymūs žmonės, jau turintys  ne vieną diplomą bei siekiantys doktoranto laipsnio, banketų salėje. Teko net baigti specialius kursus tam, kad galėtų dirbti padavėjo darbą, papasakoti meniu. Klientui buvo atnešama net ir tai, ko meniu net nebuvo.

Londone Dima Šavrovas pasitiko ir savo 20-ąjį gimtadienį. Gimtadienio proga draugai nupirko lėktuvo bilietus iš Lietuvos į Londoną ir dovanojo juos... Dimos mamai. Būta didžiulio džiaugsmo, kai gimtadienio šventėje pasirodė penkerius metus nematyta mama. „Visi draugai braukė ašarą”, - prisimena jausmingą susitikimą atlikėjas.

Po išsiskyrimo dar turėjo praeiti beveik treji metai, kol D. Šavrovas nusprendė  grįžti į Lietuvą, apsilankyti gimtinėje. Nors mama darė  viską, kad sūnus liktų namuose, kad užsikabintų, kad dainuotų, pačiam Sashai Son tuomet save pristatančiam atlikėjui atrodė, kad Lietuvos muzikos padangėje nebūtų jam vietos. Jis nusprendė vėl grįžti į Londoną. Atrodė, jog Lietuvoje nėra nė vieno draugo, kalba pamiršta, muzika - svetima. Be to Londone jo laukė gerai mokamas padavėjo darbas. Vėliau į Lietuvą grįždavo vis dažniau. Dar ilgokai dvi savaites gyveno ir dirbo Londone,  o mėnesiui grįždavo į Vilnių. 

Įsitvirtinti padėjo... kompromisas

„Atvažiuosiu ir parodysiu, ką galiu”, - kartą nusprendė Sasha Song pradėti dainuoti Lietuvoje. Deja, teko pačiam nusivilti: „Aš niekam čia nebuvau įdomus”, - prisimena pirmuosius pasirodymus. „Prodiuseriai nežinojo, ką su manimi daryti, nes aš ir toliau norėjau dainuoti tik kokybišką muziką”, - pasakoja atlikėjas.

Pažintis su SEL atlikėju Egidijumi Dragūnu buvusi lemtinga. Gabūs dainininkai pradėjo dirbti drauge ir Sashai Son pavyko patikėti tuo, kad be popmuzikos tapti populiariam nepavyks, kad dainuoti reikia ne visada tik tai, ką  nori pats, kad reikia įtikti klausytojui.

Kai buvo pakviestas dalyvauti „LNK Muzikos akademijoje”, nusprendė sutikti. Juolab, kad Londone buvo atsisakęs ne vieno pasiūlymo dalyvauti populiariame projekte. Ir neapsiriko - pasirodymai televizijoje padėjo žmonėms prisiminti mažąjį Dimą Šavrovą, nes ir daina „Mama” projekte nuskambėjo ne kartą. 

„Muzikos akademija” tapo laipteliu ne tik į žmonių širdis. „Projekte susipažinau su prodiuseriu Martynu Tyla, kuris ir padėjo atrasti save iš naujo”, - šypsosi atlikėjas. Įrašinėjami ne tik dainų įrašai. Pasirodė Sasha Son ir nacionalinėje „Eurovizijos” atrankoje, kur iškovojo trečiąją vietą. Po metų vėl ryžosi dalyvauti „Dainų dainos” konkurse, kuris ir tapo nacionaline atranka į „Euroviziją”. Sasha Song tapo nugalėtoju ir jam buvo lemta dalyvauti 54-ajame jaunųjų Europos atlikėjų konkurse.

„Mes patekome į finalinį koncertą, tad planas buvo įgyvendintas”, - šypsosi atlikėjas, prisiminęs pernykštį pasirodymą Maskvoje. Tai neišgąsdino - Sasha Song ruošiasi dalyvauti ir šių metų atrankoje.

„Eurovizija” man suteikė daug šansų, atvėrė daug galimybių Rusijoje”, - prisimena šlovės bei pripažinimo nestokojusius praėjusius metus.  „Aš jau galiu sau leisti padainuoti ne tik tai, ko nori publika, bet ir savo mėgiamos muzikos”, - sako atlikėjas.

O šiandien abu su Evelina Anusauskaite Šiaulių universiteto šokių salėje ruošiasi pasirodymui televizijos projekte „Chorų karai”. Chore, kurį subūrė Evelina ir Sasha Song, - keli „Polifonijos” choro atlikėjai, bet dauguma - muzikos mylėtojų neprofesionalų, atvykstančių į repeticijas net iš Radviliškio, Klaipėdos bei pačių įvairiausių miesto kolektyvų. Atlikėjams talkinantis „Polifonijos” vadovas Gediminas Ramanauskas pastebi, jog jauni choro vadovai nestinga kūrybiškumo, todėl dirbti su jais įdomu.    

„Evelina turi labai daug kūrybinių sumanymų”, - džiaugiasi Sasha Song galimybe dirbti su jauna bet daug pasiekusia atlikėja.

„Sasha turi labai daug muzikinių idėjų”, - atsirevanšuoja dainininkė.