Romualdas BALIUTAVIČIUS

Pasirodžius straipsniui „Kaip pensininkas toniniame maiše katę nusipirko” („Šiaulių  naujienos” 2010 m. rugsėjo 6 d.), į redakciją paskambino UAB „Linginta” vadovas Linas Kivilius ir pranešė, jog trūkstamas kiekis briketų pensininkui, Klaipėdos gatvės gyventojui E. Kačiušiui, yra nuvežtas.

Į klausimą, kodėl briketų svoris matuojamas ne tonomis, ne kilogramais, bet „toniniais maišais”, L. Kivilius sakė: „Parodykite man, kas tokius maišus siuva, iškart tūkstantį nuperku”. Anot jo, tenka briketus pardavinėti tokioje taroje, kurią galima įsigyti iš perpardavinėtojų. Esą, visi klientai įspėjami, koks yra skirtumas tarp toninio maišo ir tonos. Tačiau blogai, kai žmonės perka ne patys, bet „vieni per kitus”, t. y., prašo briketus užsakyti kaimynų, šeimos narių ar pan.