Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja, pulmonologė Rita Šopienė žiemą visiems pataria sveikai maitintis, gerti daug arbatų su medumi, vartoti imbiero ir valgyti aštresnio maisto.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kasmet žiemos sezono metu pradeda siautėti gripas. Kol kas Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose dar tik fiksuojami pirmieji gripo atvejai. Šia grėsminga liga serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų pulmonologė Rita Šopienė sako, jog gripo labiausiai saugotis reikia dėl jo galimų komplikacijų, kurios kartais sukelia pavojų net ir gyvybei.

Komplikacijos pavojingesnės už pačią ligą
Gripas pavojingas ne tik dėl jo sukeliamų komplikacijų, tačiau ir dėl mirties rizikos. Daugeliu atvejų būtent komplikacijos ir sukelia didesnių sveikatos sutrikimų nei pati liga. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – bakterinės infekcijos, plaučių ir ausų uždegimai, lėtinių plaučių, širdies, inkstų ligų paūmėjimai, sinusitas, meningitas, tonzilitas. Ypatingai gripas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Sergantiems širdies yda gripas gali komplikuotis bakteriniu endokarditu, kai sergančiam širdies vožtuvų pažeidimu gali paūmėti koronarinės širdies liga ar net ištikti širdies infarktas.
Retesnės komplikacijos yra encefalitas – smegenų uždegimas, raumenų uždegimai bei širdies raumens uždegimas. Viena iš pavojingiausių gripo komplikacijų, kuri būna pandemijų metu, – virusinė žaibinė pneumonija – plaučių uždegimas, dažnai pasibaigianti mirtimi. Pasak medikų, rizika, kad gripas komplikuosis į pneumoniją, padidėja gripo epidemijų metu. Dažniau gripo komplikacijų patiria vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, onkologinėmis ligomis ir cukriniu diabetu.

Gripas gali baigtis mirtimi
Persirgę gripu, vaikai, kaip ir suaugusieji, neretai patiria gripo komplikacijų. Po gripo galima susidurti su pačiomis įvairiausiomis ligomis, tačiau į Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę patenka vaikai, sergantys užsitęsusiu sinusitu, bronchitu ar plaučių uždegimu. Vaikų pulmonologė R. Šopienė sako, jog tai dažniausios šalutinės ligos, kuriomis vaikai suserga po gripo.
Pasak gydytojos, neretai po gripo paūmėja visos lėtinės ligos. Tam įtakos turi ir vaiko amžius. Vyresni nei 4 metų vaikai persirgę gripu dažniau suserga sinusitu nei mažesni, nes mažesniems dar nėra išsivysčiusios veido daubos, kuriose kaupiasi pūlingos išskyros. „Pūlingas sinusitas – tai rimta liga. Ja susirgęs vaikas karščiuoja, jam skauda galvą, patinsta veidas, ypač vietos aplink akis, o iš nosies pasirodo pūlingos išskyrų. Tada patariame keliauti į ligoninę, nes sinusitas gali sukelti dar rimtesnę komplikaciją – kraujo užkrėtimą ar net smegenų dangalų uždegimą. Jei susirgus sinusitu infekcija negydoma, ji gali patekti ir į kraują“, – pasakoja medikė. Pasak R. Šopienės, numatyti, kada persirgus gripu atsiras komplikacijų, niekas negali, tačiau tėvams privalu stebėti savo vaikus, o pasirodžius pirmiesiems rimtesniems ligos požymiams, nedelsiant kreiptis į medikus.

Silpna imuninė sistema – rizika susirgti
R. Šopienės teigimu, vaikas, kurio imuninė sistema silpna, dažniau patiria gripo komplikacijų. Paprastai gripu žmogus serga 5–7 paras, o komplikacijų atsiranda jau po savaitės ar net kelių, tačiau jų gali atsirasti ir dar anksčiau. „Komplikacijų atsiranda todėl, kad pats gripo gydymas yra tik simptominis. Nėra vaistų, kurie visiems padėtų nuo gripo, o ir netiriame kiekvieno, ar jis tikrai serga gripu. Dažniausiai medikai pagal simptomus tik nuspėja, kad tai gali būti gripas. Tiesa, yra išrasta vaistų nuo gripo, tačiau jie veikia tik tada, jei jie vartojami nuo pačios pirmos dienos tik susirgus, kas neretai yra neįmanoma“, – pasakoja gydytoja. R. Šopienė sako, jog mažai kas ryžtasi iš karto vartoti vaistus nuo gripo, nes jie yra brangūs, o ir ne visada padeda.

Skysčiai būtini, kai vaikas karščiuoja
Kai vaikas kosėja, atkosėja skreplių, jaučia švokščiantį dusulį, pasak R. Šopienės, galima įtarti ir bronchitą. Jei švokštimas jaučiamas krūtinės srityje, vaikas gali sirgti ir obstrukciniu bronchitu. Šių ligų gydimas taip pat yra simptominis. Dažniausiai medikai skiria bronchus plečiančių geriamų arba kvėpuojamųjų vaistų. R. Šopienė įspėja, jog sergant bronchitu vaikas turi gerti daugiau skysčių, nes antraip galima sulaukti dar rimtesnių sveikatos sutrikimų. „Dauguma tėvų sako, jog nieko negali padaryti, nes vaikas yra užsispyręs ir nenori gerti vandens. Tačiau jei vaikas karščiuoja ir negeria skysčių, jo kraujas tirštėja ir taip apsunkinamas širdies darbas. Vaiko būklė pradeda sparčiai blogėti... Kad to būtų išvengta, reikia vartoti daug skysčių. Jei vaikas negeria vandens, galima skiesti mėgiamas sultis ar arbatą, tačiau skysčiai karščiuojant ir sergant bronchitu yra būtini “, – sako gydytoja.

Kada galima įtarti, jog vaikui plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimas – labai rimta liga, ypač mažiausiesiems. „Vaikas atsisako gerti, valgyti ir taip jis pradeda silpti. Tada skiriamos lašinės, stiprūs antibiotikai.
Kaip pažinti, kad vaikas gali sirgti plaučių uždegimu? Gydytoja R. Šopienė sako, jei atrodo, kad vaikas jau pasveiko ir po kelių dienų atsiranda karščiavimas, sausas kosulys, jaučiamas skausmas krūtinėje, tokiais atvejais jau galima įtarti, kad vaikas serga plaučių uždegimu. Paprastai po pasveikimo vaiko būklė prastėja jau po poros dienų. Ligos pasikartojimas po bet kurios virusinės ligos sukelia komplikacijų. „Būna, kad iš karto komplikacijos nepastebimos be krūtinės ląstos nuotraukos. Jei vaikui skauda krūtinės sritį, dažniausiai įtariamas plaučių uždegimas. Kai kada komplikacijų pasireiškia ir sergant astma arba jai paūmėjus. Turime pacientų, kurie pas mus patenka kelis mėnesius nutraukę gydymą. Tada pradedame gydyti iš naujo, tačiau tai retesni atvejai, kai vystosi gripo komplikacijos“, – pasakoja R. Šopienė.

Susergama darželyje arba mokykloje
R. Šopienė sako, jog niekam nėra naujiena, kad vaikai dažniausiai infekcinėmis ligomis suserga lankydami darželius ar mokyklas, nes ten greičiausiai plinta infekcijos. Vaikams, dažniau sergantiems gripu ar lėtinėmis ligomis, kurie patenka į rizikos grupę, gydytojai pataria skiepytis nuo gripo. „Skiepai – vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo gripo. Gripas yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcija. Mes, medikai, patariame dažniau plauti rankas muilu. O kosėjantis turi kaskart užsidengti burną vienkartine nosine, kad pasinaudojęs ja, galėtų greitai išmesti“, – apie higieną sergant pasakoja R. Šopienė.
Nors virusai plinta greitai, tačiau jie gyvena neilgai. Apsisaugoti nuo gripo, pasak R. Šopienės, sudėtinga ir gyvenant viename bute su sergančiu vaiku ar suaugusiu žmogumi. Todėl neretai gripu perserga visa šeima.
„Vaikai užsikrečia kolektyvuose, tačiau būna atvejų, kai susergama ir namuose. Todėl patariame dažniau vėdinti namus. Jei serga suaugęs asmuo, kur yra ir vaikų, patartina, jog sergantysis bent miegotų atskirame kambaryje“, – kaip apsisaugoti sergant infekcinėmis ligomis pasakoja R. Šopienė.

Į imuninės sistemos darbą kištis nederėtų
Kaip vaiko organizmas reaguoja į ligą ir ar po jos galima tikėtis komplikacijų, pasak R. Šopienės, priklauso nuo vaiko imuninės sistemos. Kadangi visų vaikų imuninė sistema vystosi augant ir subręsta iki 8 metų, jie dažniau ir serga. „Dabar yra manoma, jog visiškai imuninė sistema subręsta tik 17–18 metų, todėl dabar paaugliai dažniau ir sunkiau serga gripu. Kažkaip specialiai stiprinti imuninę sistemą net nepatarčiau. Silpniau su liga kovoja tik tų vaikų imuninė sistema, kurių imunitetas sutrikęs arba serga sunkia lėtine liga, o sveiko išsivysčiusio vaiko organizmas prieš ligas natūraliai kovoja pats“, – sako gydytoja.
Šiuo metu R. Šopienė gydo vieną pacientą, kuris serga imunodeficito liga jau nuo gimimo. Kai pradeda siautėti gripas, šis vaikas serga labai sunkia gripo forma, nes jo imuninė sistema su liga nekovoja. Negydant nuo infekcinių ligų, vaikas gali mirti.
Dažnai tėvai klausia, jei vaikas dažnai serga, kaip reikia stiprinti imuninę sistemą? Tačiau gydytoja R. Šopienė atsako, jog imuninės sistemos papildomai nereikia stiprinti. „Lankantys lopšelį-darželį per metus gali sirgti 10 kartų ir tai yra normalu. Suaugęs vaikas išaugs ir taip nebesirgs, o jo imuninė sistema bus žymiai stipresnė, todėl kištis į imuninės sistemos darbą nederėtų“, – teigia R. Šopienė.
Žinoma, jei vaikas dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kai daugiausiai laiko praleidžia namuose, tada jau galima teigti, kad vaikas serga per dažnai.
„Normaliai vaiko organizmas vystosi, jei vaikas yra visada pavalgęs, daug juda ir nepatiria nereikalingo streso. Stresas ypač žeidžia imuninę sistemą, o nuo to ir prasideda visos ligos“, – sako gydytoja R. Šopienė.

Patarimai susirgus žiemą
Vaikų pulmonologė R. Šopienė tėvams, auginantiems vaikus, pataria vaikui susirgus nevesti jo karščiuojančio į polikliniką, nes taip infekcija bus skleidžiama ir kitiems laukiantiems eilėse, tačiau šeimos gydytojui, kad vaikas susirgo, pranešti būtina. Jei vaikas mažas ir jis karščiuoja, šeimos gydytoja atvyksta pas vaiką.
„Jeigu vaikas linksmas, valgo, geria skysčius, o vaistai nuo temperatūros veikia ir nesimato jokių pašalinių simptomų, vaikas tik retai pakosti, jo vesti pas medikus nereikia. Tik kūdikiams iki metų skiriamas didesnis dėmesys ir juos pakilus temperatūrai būtina parodyti medikams“, – sako gydytoja.
Kai lauke labai šalta, ilgai būti gryname ore medikai nerekomenduoja, ypač vaikams. „Šaltame ore reikia stengtis kvėpuoti per nosį. Jei vaikas sveikas, ant burnos šaliko dėti nereikia, tačiau jei jis serga astma, šaltas oras gali pakenkti. Žemesnėje nei minus penkiolika laipsnių temperatūroje mažesniems vaikams žaisti lauke nepatariame“, – patarimus tėveliams dalija R. Šopienė.