Inesa RADVILAITĖ

Veiklos poveikio aplinkai vertinimo it velnias kryžiaus vengianti Rėkyvos ežero pakrantėje durpes kasanti bendrovė „Rėkyva“ nuslėpė tiesą  nuo visuomenės. Tuo įsitikino Rėkyvos bendruomenės pirmininkė  Nijolė Malakauskienė ir dar keletas aktyvių visuomenės atstovų, apsilankiusių siauriausioje vietoje, skiriančioje Rėkyvos ežerą nuo rausiamo durpyno. Prieš keletą mėnesių susitikime su gyventojais „Rėkyvos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė visuomenininkams sakė, kad vienu „pravažiavimu“ į gylį iškasama vos 15-30 centimetrų durpių. Užsiminė, kad siauriausioje vietoje ežerą nuo durpyno skiria apie 500 metrų. Tačiau nuvykę prie durpyno visuomenininkai suprato, kad „Rėkyvos“ atstovė pūtė miglą į akis – durpės rausiamos mažiausiai per metrą į gylį, o siauriausioje vietoje ežerą nuo durpyno skiria apie 200 metrų. „Štai dėl ko tada ponia E. Aperavičienė mus atkalbinėjo vykti į durpyną. Akivaizdžiai matome, kad mums meluoja“, - piktinosi Rėkyvos ežero likimu susirūpinusi Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė.

Jeigu ne gamtos mylėtojas, puikiai pažįstantis Rėkyvos ežerą Gintaras, vargu ar visuomenininkams ir žurnalistams būtų pavykę pasiekti visuomenei nelabai norimą parodyti bendrovės „Rėkyva“ rausiamą durpyną.

Keliu į  durpyną, o tiksliau siauriausią vietą, skiriančią durpyną  nuo Rėkyvos ežero, nenuvažiuosi. Kelias tikriausiai tos pačios „Rėkyvos“  durpių kasimo technikos sugadintas taip, kad net visureigiu nepravažiuojamas. Pasiekti rūpimą vietą galima nebent pėsčiomis arba plaukiant Rėkyvos ežeru. Pastarąjį variantą „Šiaulių naujienų“ žurnalistams ir visuomenininkams ir pasiūlė gamtos mylėtojas rėkyviškis Gintaras, pasirūpinęs į vietą nuplukdyti kateriu.

Plaukiant puikiai Rėkyvos ežerą pažįstantis rėkyviškis Gintaras sakė, kad praėjusią žiemą plukdydamas ledus ežeras išvartė  medžius ir maždaug pusmetriu „pastūmė“ krantą. Taip plėsdamasis ir didėdamas.

„Kiek tiksliai ežeras padidėjo, sunku pasakyti, nes krantas „slankioja“, tačiau akivaizdu, kad ežeras kasmet didėja stumdamas krantus“, - sakė Gintaras.

Visuomenininkai įsitikinę, kad tai dar viena liūdna žinia ežerą ateinančioms kartoms norintiems išsaugoti šiauliečiams.

„Mums labiausiai neramu dėl siauriausios vietos, skiriančios ežerą nuo bendrovės „Rėkyva“ kasamo durpyno. Juk nuo ežero durpyną skiria vos keli šimtai metrų. Mūsų žiniomis, bendrovė būtent toje vietoje aktyviausiai durpes kasa, o jei dar ežeras pasislenka ir dėl natūralių procesų, grėsmė jo išlikimui dar labiau didėja“, - nerimavo N. Malakauskienė.

Išsilaipinus krante ir pasiekus durpyną visuomenininkai pašiurpo.

„Jūs tik pasižiūrėkite – sakė, kad kasa vos 15-30 centimetrų į gylį, o šitie grioviai mažiausiai metro gylio. Keistas sutapimas, tačiau būtent šioje siauriausioje vietoje kanalai patys giliausi. Tai štai kodėl mūsų prieš keletą mėnesių nenorėjo į durpyną palydėti „Rėkyvos“ atstovė. Turi ką slėpti“, - piktinosi N. Malakauskienė.

Grįžtant atgal iš durpyno du visuomenininkus įpareigojome skaičiuoti žingsnius siauriausioje vietoje. Abu suskaičiavo po 325 žingsnius. Statistiškai vienas žingsnis prilyginamas 0,70  metro. Taigi siauriausia vieta, skirianti ežerą nuo durpyno, sudaro apie 227 metrus.

„Kas gali garantuoti, kad rausiant tokius griovius ir ežerui didėjant, tas siauras ruoželis išlaikys ir ežeras nepratekės? Mokslininkai išsakė savo baimes, todėl ir reikalaujame poveikio aplinkai vertinimo, tačiau jie bijo vertinimo kaip velnias kryžiaus, o tai tik sustiprina abejones, kad ne viskas tvarkoje ir išsakytos prognozės gali išsipildyti“, - sakė Rėkyvos bendruomenės pirmininkė.

N. Malakauskienė  įsitikinusi, kad poveikio aplinkai vertinimas būtinas, nes „Rėkyva“  pakeitė durpių kasimo technologiją. „Anksčiau durpės būdavo siurbiamos, tada gal tikrai apie 15-30 centimetrų nuo paviršiaus nusiurbdavo, o dabar juk blokeliais šlapias durpes metrais iš žemės plėšia. Būtinai reikia, kad ekspertai įvertintų tokios veiklos poveikį aplinkai“, - įsitikinusi N. Malakauskienė.

Priminsime, kad prieš keletą mėnesių grupelę visuomenininkų  Rėkyvos ežero išsaugojimu besirūpinanti Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narė Birutė Marija Paplauskienė lankėsi „Rėkyvoje“  ir generalinio direktoriaus pavaduotojai E. Aperavičienei pateikė visuomenei rūpimus klausimus.

Visuomenininkai „Rėkyvos” atstovei priminė, kad ir aplinkosaugininkai, ir veiklą tikrinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai konstatavo, jog būtinas veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Klausė, kodėl jis neatliekamas. Tačiau demonstratyviai prisidegusi cigaretę ir išpūtusi keletą dūmų direktoriaus pavaduotoja atsakė, kad įmonė veiklą vykdo pagal įstatymus, o jei kuriant įmonę tokio vertinimo nereikėjo, tai dėl visuomenės užgaidų jo atlikti neketina. Nusukdama kalbą pavaduotoja porino, kad bendrovė jau ruošia monitoringo programą, kuri esą būsianti mini poveikio aplinkai vertinimas. E. Aperavičienė jau buvo bepradedanti su visomis smulkmenomis pasakoti, kaip bus atliekamas monitoringas, kas bus stebima ir žiūrima, tačiau užliūliuojančias kalbas nutraukė visuomenės atstovai pateikdami vis naujus, konkrečių atsakymų reikalaujančius klausimus. Tačiau atsakymų į juos nesulaukė.

„Šiaulių naujienose” jau skelbta, kad ne viena grupė mokslininkų, analizavusių durpių kasimo įtaką Rėkyvos ežerui bei draustiniui, nustatė, kad pavojus yra. Dar 2007-2008 metais Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu Lietuvos geologijos institutas atliko studiją ir konstatavo, kad durpių kasyba kelia pavojų Rėkyvos ežerui, draustiniui bei gali sukelti kitų neigiamų ekologinių padarinių.

Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų išvadas, jog kasamas durpynas neigiamai veikia ir draustinį, ir Rėkyvos ežerą, dar kartą patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Šis institutas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atliko dar vieną studiją ir parengė specialų Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio tvarkymo planą.  Nustatyta, kad aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai.

Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą visuomenininkai kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, teisėsaugininkus, aplinkosaugininkus. Nors pareigūnai konstatavo, kad bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau bendrovės veikla kažkodėl nestabdoma, nors poveikio aplinkai vertinimas neatliktas.