Milžiniška skulptūra „sniego komandai” Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame tarptautiniame čempionate atnešė auksą. 

Nuotr. iš asmeninio albumo

 

Zita KATKIENĖ

Šiaulietis Mindaugas Jurėnas su komanda tarptautiniuose sniego skulptūrų  čempionatuose JAV laimėjo aukso medalį. Skulptorius sako, jog  ne vienerius metus ieškojo sniego skulptūrų festivalio nugalėtojų sėkmės paslapties. Pagaliau ją surado ir viliasi, jog ji iš rankų taip greitai nedings, kaip kad greitai ištirpsta sniego skulptorių kūriniai.

Iš Šiauliuose gyvenančių tėvų namų Mindaugas Jurėnas išvyko, kaip ir daugelis, - gavęs brandos atestatą. Buvusios 20-osios vidurinės mokyklos („Romuvos” gimnazijos) abiturientas nuo vaikystės domėjosi viskuo - nuo pašto ženklų, iki Lietuvoje augančių nuodingų augalų. Tėvai architektas Kajetonas ir Gražina Jurėnai taip pat nuolat skatino kurti, daug skaityti. Mindaugui didelę įtaką darė ir senelis, kurio namuose puikavosi paveikslų, knygų, atvirukų, net skulptūrų kolekcijos. Kultūra ir menas, pasak Mindaugo, visada buvo šalia, tad kitų kelių net ir neieškojo.

Nusprendęs rinktis skulptūrą, išvyko mokytis į Kauną. „Skulptūrą  pasirinkau dėl panašumo į architektūrą”, - sako jaunasis skulptorius. Abiejose šiose srityse, anot Mindaugo, svarbus tūrio formavimas, skirtingomis priemonėmis sukuriamas trimatis objektas. O šiais laikais skulptūra neatsiejama nuo architektūros, net šiek tiek ir priklausoma. Tačiau jų sintezėje, pasak kūrėjo, gimsta puikūs rezultatai: ergonomiška skulptūra, skulptūriškas statinys. Tai todėl labiausiai intriguoja ir žavi šių sričių junginys, visada domina architektūros sąvokos skulptūroje, švara mene...

Baigęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno dailės fakultetą šiaulietis Mindaugas Jurėnas tame pačiame fakultete liko dirbti Skulptūros studijos mokymo meistru. Tačiau mokslai dar nebaigti - M. Jurėnas mokosi VDA meno aspirantūroje.

Aktyvus menininkas siekia ir pripažinimo. Savo darbus pateikia ir konkursams.  „Nuo 2008 metų esu Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptūros sekcijos narys”, - sako skulptorius.

Drauge su architektų  grupe skulptorius kuria namų interjerą - židinius, pano, šviestuvus.

Kauno miesto savivaldybė remia jaunąjį kūrėją. Šiais metais M. Jurėnas vykdo meninį projektą „Maketo dimensija”, kuriame jungiasi ir architektūra, ir skulptūra. Šiam projektui įgyvendinti Kauno savivaldybė M. Jurėnui skyrė jaunojo menininko stipendiją.

 

 

Mindaugas Jurėnas pripažinimo sulaukė ne gimtajame mieste.

Net ir laisvalaikiu Mindaugas Jurėnas neberanda kitų užsiėmimių. „  Mano pomėgiai - skulptūra, skulptūra, skulptūra”, - sako skulptorius ir čia pat priduria: - Juokauju. Mėgstu ir knygas, kartais kokį eilėraštį dar vis parašau.”

Laisvą  laiką geriausia pasiseka leisti su žmona Aušra ir dukrele Meda. Ir jį skulptorius labai brangina, nes laisvalaikio lieka nedaug. Ir ne tik dėl darbo, kuris nesutelpa į valdiškas darbo valandas.

Jau penkerius metus M. Jurėnas dalį savo atostogų praleidžia tarptautiniuose sniego skulptūrų čmpionatuose.

Vasariui baigiantis drauge su kauniečiais skulptoriais Alfonsu Vaura, Kęstučiu Lanausku ir architektu Tomu Petreikiu buvo pakvieti į Kauno miesto tarybos posėdį ir pagerbti už tai, kad aukso medalį laimėjo 20-ajame kasmetiniame tarptautiniame sniego skulptūrų čempionate.

Keturių  lietuvių sniego komanda sukūrė skulptūrą „Kova yra gyvenimas” („Melite est vita”). Iš 20 tonų  sveriančio sniego luito nulipdyta megzta pirštinė su dviem iškeltais į dangų pirštais. Šalia jos - siūlų kamuolys.

Du pirštai yra pergalės ženklas, tad kūrėjai, šį ženklą  kurdami iš sniego, pasak M. Jurėno, sukūrė ne tik pergalės, bet ir laikinumo bei trapumo simbolį. 

Šiame čempionate, vykusiame Kolorado valstijoje (JAV), dalyvavo dešimt komandų iš šešių šalių. Tai, pasak M. Jurėno buvo jau ketvirtas konkursas, į kurį sniego komanda iš Lietuvos važiavo... parsivežti pergalės. Bet sėkmė vis nuslysdavo pro šalį.

„Šis darbas - komandinė veikla, vienas tokios apimties skulptūros ir per tiek laiko nepadarysi”, - kalba skulptorius.

Bendrai vyksta ir pasiruošimas - idėjos paieška, įrankių gamyba, formalumai. Sniego komandos branduolys, pasak M. Jurėno, nesikeičia jau ketveri metai. Tai skulptorius VDA Kauno dailės fakulteto Skulptūros studijos vedėjas doc. Alfonsas Vaura, skulptorius, VDA Kauno dailės fakulteto Skulptūros studijos dėstytojas Kęstutis Lanauskas ir jis, Mindaugas Jurėnas.

Visi, anot M. Jurėno, pirmąją sniego skulptūrą darėme vaikystėje. Tai, žinoma, buvo Senis Besmegenis. Tik tarptautiniuose sniego skulptūrų čempionatuose tenka dalyvauti ne kiekvienam.

Prieš  ketverius metus, 2006-ųjų žiemą, Kauno miesto savivaldybė  pasiūliusi skulptoriams važiuoti į Japonijoje daugelį  metų vykstantį sniego ir ledo skulptūrų festivalį, bene didžiausią visame pasaulyje. Pasiūlymas buvo priimtas su džiaugsmu ir lietuviai, sukūrę skulptūrą „Kartais taip nutinka”, tą kartą laimėjo trečiąją vietą. Tačiau, pasak M. Jurėno, buvo labai džiugu, nes pirmą kartą teko atstovauti Tėvynei tokiame didžiuliame renginyje.

Pirmojo tarptautinio festivalio metu, pasak M. Jurėno, atsirado naujų pažinčių  su sniego skulptoriais, atvykstančiais iš įvairių pasaulio šalių. Jau kitą vasarą buvo gautas kvietimas dalyvauti sniego skulptūrų festivaliuose Kanadoje, Rusijoje, JAV.

Prieš  dvejus metus Lietuvos „sniego komanda” pirmą kartą  vyko į JAV Breckenridge kasmet vykstantį tarptautinį  sniego skulptūrų festivalį. 

Pirmas kartas lietuviams buvo nesėkmingas - nulipdę skulptūrą „Kas pirmas...” prizinės vietos nelaimėjo. Tačiau šis festivalis, anot M. Jurėno, buvo puiki proga pasimokyti iš Kinijos komandos, kuri turi daug patirties tokiuose renginiuose ir žino kaip laimėti.

Jau kitais metais skulptoriai vėl vyko į Japoniją, tikėdamiesi pergalės. „Sukūrę skulptūrą „Pirštinė” tik per plauką nelaimėjome pirmosios vietos”, - sako skulptorius. Tada teko tenkintis antrąja vieta, tačiau širdyse užgimė kovotojų aistra ir didžiulis noras - atrasti tą sėkmės kodą, kuris nutiesia kelią į pergalę.  M. Jurėnas sako, jog tikrai negalvojo, kad pergalė - taip netoli - jau po metų, kuria iki šiol džiaugiamasi.

Ledo skulptoriai mokėsi ne tik kurti ir tobulėti, mokėsi ir organizuoti renginius, sutraukiančius labai daug žmonių. Jau kitą žiemą buvo suorganizuotas ledo skulptūrų festivalis „Pizza jazz” Kaune, „Sušildyk ledą” Druskininkuose. Tai, pasak M. Jurėno, buvo ne tik galimybė pačiam dalyvauti, bet ir pasisemti naujų įdėjų.

Sniego ir ledo skulptūros, pasak M. Jurėno, yra pati ekologiškiausia meno rūšis. Nors sniego skulptūros užima daug vietos, tačiau tik labai trumpą laiko tarpą. Ir tai - ne tik atrakcija, bet ir festivalį organizuojančio miesto verslo dalis.

Pavyzdžiui Sappore (Kinija) vyksta didžiulis kasmetinis renginys, pritraukiantis milijonus turistų. Jame dalyvauja ir miesto mokyklų komandos, ir organizacijos. „Labai daug skulptūrų, o gal teisingiau - statinių, nulipdo Japonijos karių komanda”, - pasakoja skulptorius.

Kitokia atmosfera sukuriama JAV festivalyje, kuriame lietuviai išplėšė pergalę. Breckenridge - pasak M. Jurėno, nedidelis kurortinis slidinėjimo miestelis. Vykstant tarptautiniam konkursui į jį turistai atvyksta tik žinodami tarptautinio konkurso programą. Todėl nėra tokios minios, galima labiau susikaupti darbui, pabendrauti su kitais dalyviais.

Paklaustas, ar negaila imtis tokio didelio darbo, iš anksto žinant, kad jis išliks labai trumpai, Mindaugas Jurėnas sako, jog didžiulio darbo negaila vien dėl puikios galimybės penkias dienas pabūti puikiame ore, kad yra galimybė dirbant iškelti Lietuvos vėliavą ir kad pasitaiko proga (jei pasiseks) pasidžiaugti šlove.  

 

Šiaulietis Mindaugas Jurėnas su komanda Lietuvą pasaulyje garsina  skulptūromis iš sniego. 

Asmeninio albumo nuotr.