Mykolas DEIKUS
Grįžta vyras namo ir sako žmonai: „Pusę algos pragėriau, už likusią nupirkau loterijos bilietų. Jeigu laimėsiu milijoną, atiduosiu tau“. Kaip jums tokia investicija?
Tai – ne vaizdelis iš geriančiųjų gyvenimo, o ketvirto (gal jau net penkto) pagal dydį šalies miesto va(l)dovų logikos pavyzdys.
Pusę metinio Šiaulių miesto kultūros biudžeto valdžiažmogiai investuoja į loterijos bilietus. Kitaip ir nepasakysi matydamas, kaip investuojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Iš anksto pasirašydama atleidimo iš darbo lapelį Šiaulių savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė šią savaitę išplatino laišką Šiaulių miesto tarybos nariams, kuriame nupiešė apverktiną kultūros padėtį. Tai, kad menas ir menininkai (išskyrus keletą priskretėlių prie valdžios lovio) visoms miesto valdžioms buvo kaip šuniui penkta koja – nieko naujo. Nieko naujo, kad nė lito neliko šiemetiniam miesto gimtadieniui, būsimųjų Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, kitiems tradiciniams renginiams. To ir buvo galima tikėtis iš strategų Savivaldybės bokštelyje. Nauja tai, kad valdžiažmogiai turi humoro jausmą ir aktorinių gebėjimų – jeigu tauta neperrinks, duonai prasimanys dirbdami pajacais.
Visas šių metų miesto kultūrinis gyvenimas įvertintas maždaug šešiasdešimčia tūkstančių litų – už tokią sumą net šešių gerų paveikslų nenupirksi. Užtat tokia pat suma skirta dviem renginiams, kurie iš esmės tarnauja socdemų mero Justino Sartausko bei „tvarkiečių“ kompanijos reklamai. Štai čia ir prasideda linksmoji dalis.
Nors briedis dar girioje, kumpiai jau dalijami. Metinis miesto biudžetas dar nepatvirtintas, tačiau Kultūros skyriui nurodyta 10 tūkstančių litų atrėžti „Chorų karams“, kuriuos organizuoja privati kompanija. Atplėšti dešimt tūkstančių litų nuo savo sąskaitos politinei reklamai – net tokiam narsuoliui, kaip Justinas Sartauskas, - Herakliui prilygstantis žygdarbis. Tačiau už valdiškus pinigus neskauda vaidinti Šiaulių miesto choro globėją ir vaidentis per vieną šalies televiziją. Vaidentis ir darbuotis pajacu.
Viename iš reklaminių TV siužetų šiauliečių choras aplankė Kūdikių namus. Taupymo maniakai iš Savivaldybės bokštelio sugebėjo diržus užveržti net likimo nuskriaustiesiems. Todėl, laimėjimo atveju, miesto choristai pažadėjo 40 tūkstančių litų skirti Kūdikių namams. Ašarą spaudžiantis vaizdelis, jeigu Kūdikių namuose į kamerą nebūtų lindęs pats meras Justinas Sartauskas, rankas ir kojas sukinėjantis, kad švietimas, kultūra ir socialinė rūpyba dešimtinę atmatuotų amžinai alkaniems statybininkams. Meras į loteriją investuoja 10 tūkstančių litų, kad pasišildytų svetimo dėmesio spinduliuose. Tai investicija į Kūdikių namų viltį, kuriai greičiausiai net nelemta išsipildyti. Ankstesniuose chorų karuose dalyvavę šiauliečiai pasakoja iš karto pajutę šiame komerciniame šou esą tik statistai ir kad laimės Kauno choras. Todėl šiemet aukojami universiteto studentai.
Antroji investicijų į meną dalis - apie kitus didžius „dainorėlius” ir „menininkus”. Kas išdrįs pasakyti, kad nušalintas prezidentas Rolandas Paksas – ne menininkas? Arba jo pasekėjas, eksmeras A. Lankauskas? Architektas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė, milijonierius Tarybos narys Vidmantas Japertas – menininkų sąrašą iš partijos Tvarka ir teisingumas galima tęsti ir tęsti. Tai į „tvarkiečių“ rankas atiduodamas didis kultūros renginys – aviacijos šventė „Plieniniai sparnai“, kuriai iš kūrėjams skirto apgailėtino biudžeto atmatuojama 50 tūkstančių litų. Už tai, kad kariškiai kūrybiškai sustatytų savo orlaivių parodą, iš lėktuvo iššoktų keletas parašiutininkų, na gal dar labai labai meniškai praskristų koks nors A. Lankauskas arba R. Paksas. Šią meno šventę meras Justinas Sartauskas nepasikuklino pavadinti unikaliu renginiu, Šiauliams suteikiančiu unikalumo. Suprask, į miestą ims plūsti pinigai.
Tikras artistas tas Šiaulių meras – tokios unikalios šventės jau rengiamos net Joniškėlyje.
Net penkis kartus mažesnės sumos už aviacijos šventei skirtus pinigus šiemet nenusipelnė nė vienas tradicinis kultūros renginys ar miestiečiams skirta šventė. Netgi valstybingumui skirtiems renginiams sumos skaičiuojamos dviem šimtais, penkiais šimtais, aštuoniais šimtais litų. Meilės Tėvynei pinigais neišmatuosi, ir ačiū Dievui. Tai šiais metais įrodė savanoriai, Sausio 13-osios vakarą atsinešę malkų ir prie laužo sugiedoję Tautišką giesmę.
Pinigais galima matuoti tik fantazijos trūkumą, tuščiagarbiškumą, dvasios menkystę ir amžinąjį godulį. Kaip ir kitas milijonines investicijas į kultūros fabrikų, pramoninių parkų, logistikos centrų, valdovų rūmų loterijas. Viešosios loterijos - tai jau keliolika metų Šiauliuose ir visoje šalyje besitęsiantis renginys, ant scenos išvedantis naujus ir naujus pajacus.
Liūdna?
O kas sakė, kad menas turi linksminti?
Gimtuosiuose Šiauliuose koncertavusi atlikėja neslėpė savo jaudulio ir publikos prašė negailėti plojimų. Autoriaus nuotr.
Rolandas Kazlas žiūroves apdalijo į renginį atvežtais žaliais gvazdikais. „Jie dar neprinokę”, - juokavo aktorius. Autorės nuotr.
ir būt neblogai su nuotraukomis