Karpių gaudytojai – atskira meškeriotojų „kasta”. Pasak vieno iš jų - A. Krenciaus, kai jau susergi šia „liga”, tai ilgam...Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Margaspalvė meškerės brolių armija. Vieni specializuojasi gaudydami plėšriąsias žuvis ir, žinoma, jų nepamainomas „ginklas” yra spiningas. Kiti gali per dieną valu su pririšta „musele” plakti upės vandenį – jie museliautojai, t. y. muselinės meškerės „fanatai”. Yra dar karšių gaudytojų, yra dar „atostoginiai” žvejai, meškerę rankon paimantys tik per atostogas... Šis nedidelis mūsų pasakojimas apie dar vienos meškeriotojų kastos – karpininkų atstovą. Jiems kitokios žuvys neegzistuoja, išskyrus karpius, sazanus bei (jeigu yra galimybė) amūrus. Jie turi pamėgtus vandens telkinius, labai tvirtus valus ir meškerykočius (vandens „paršelį” karpį krantan išvilkti - tai ne kilbuką išmesti!). Pramonė jiems siūlo tai, kas naujausia, tvirčiausia, patikimiausia ir, ko gero, brangiausia...
Taigi žodis jam, penktojo kurso elektronikos inžinerijos studentui, karpininkui Alenui Krenciui.
- Ar seniai susirgai „karpių liga”?
- Rimtai domiuosi jau treji metai. Iki tol buvau pradžiamokslis, karpius gaudydavau tvenkiniuose, dabar, panašu, išplaukiau į platesnius vandenis. Dalyvauju žūklės varžybose, gaudau ežeruose ir pan. Ežere suvilioti karpį daug sunkiau negu tvenkinyje, kur jie veisiami. Apskritai, po vadinamojo sovietmečio negirdėjau, kad ežeruose kas veistų karpius – tik privačiuose telkiniuose. Vadinasi, ir sugauti sunkiau...
- Kodėl pasirinkai gaudyti karpius, o ne lydekas, arba, sakykime, karšius?
- Karpiai – trofėjinės žuvys. Jeigu naudoji stambius masalus, gali tikėtis ir 10 kilogramų ir dar didesnių karpių. Susitikimai su tokias „paršiukais” ilgam išlieka atminty.
- Kiek svėrė didžiausias tavo pagautas karpis?
- 15 kilogramų. Ar ilgai teko kovoti? Kaip čia pasakius... Kartais 6-7 kilogramų žuvis ne tokių triukų pridaro... Turint omeny karpio svorį, šitą ištraukiau gana nesunkiai. Įdomiausia, kad beveik tuo pat metu ant kitos meškerės užkibo 14,5 kilogramo karpis. Pasisekė - ištraukiau abu.
- Mūsų interviu skaitantiems žūklės mėgėjams gali būti įdomu, kokio storio valas, kokie pavadėliai naudojami šių žuvų žūklei?
- Pagrindinis valas yra 0,3 milimetro skersmens. Pavadėlis iš pinto valo, plonas bet labai tvirtas. Svarbiausia, kad besivartanti žuvis jo betraukiant nenupjautų... žvejybon vežuosi tris dugnines meškeres, turinčias po vieną kabliuką.
- Be tvirtos įrangos, ko dar reikia sėkmingai karpių žūklei?
- Reikalingos ir teorinės žinios, ir praktiniai įgūdžiai. Reikia nemažai žinoti. Pavyzdžiui, kiekvienas metų laikas turi savo vietas ir savo gylius. Jeigu vasaros ir rudens žūklavietės nedaug skiriasi, pavasarį jose žvejodamas vargu ar ką pagausi.
Labai svarbu tinkami masalai. Žinoma, galima gaudyti sliekais, kukurūzais ar pan. Tačiau tokiais atvejais neatsiginsi nuo masalą vis nugraužiančios smulkmės. Todėl rimti karpininkai ežeruose karpiams gaudyti vartoja baltyminius kukulius, vadinamuosius „boilius”. Jie gana dideli ir kieti - „neįkandami” mažam žuveliokui. Jeigu užsibrėžei pagauti 7-10-15 kilogramų sveriantį egzempliorių, turi atsikratyti trukdančios smulkmės, ir baltyminiai kukuliai tam labai praverčia.
- ...ir jau niekas netrukdo ir belieka laukti „jo didenybės” karpio?
- Beveik... Bėda, kad baltyminius kukulius dar mėgsta ir vėžiai. Jeigu telkinyje jų yra daug, būna, kad pagauni pasikabinusį ant kabliuko.
- Žinau, jog karpių gaudytojai į vandenį sumeta šimtus litų, „boilių“ ir pašarų pavidale...
- Taip, pasiruošimas daug lemia... Atvykus į naują vietą iškart tikėtis gero laimikio turbūt neverta. Jeigu iki tol čia niekas negaudė baltyminiais kukuliais, karpiai į juos nereaguoja. Lygiai taip pat sėkmingai galėtum gaudyti pririšęs akmenukus. Bet, jeigu po truputį į tą vietą imi barstyti baltyminius kukulius, karpiai paragauja, patinka, o paskui tik duok. Juk karpis kaip ir paršiukas: jeigu tu nuolat šeri, jis įjunksta ateiti į tą vietą...
- Manau, jog daug kam būtų įdomu sužinoti, kiek gi reikia laukti karpio kibimo?
- Karpių žvejyba – viena iš tingiausių. Tenka prasėdėti ir parą, ir daugiau... Jeigu jau susergi karpiavimu, būna, kad išvažiuoji trims paroms: pasiimi palapinę, dujinę viryklę ir pan. Gyveni ant ežero kranto. O tinginių žvejyba vadinama dėl to, kad užmeti meškeres ir kibimo lauki ir parą, ir dvi... Apie kibimą praneša elektroninis signalizatorius. Yra sukurti mobiliojo telefono dydžio prie diržo prisegami „peidžeriai”, kurie veikia 300 metrų atstumu ir ima pypsėti, vos tik žuvis pajudina jauką. Taigi prisisegei ir gali eiti... vos ne grybauti.
- Reikia manyti, 15 kilogramų karpį tenka valgyti irgi kelias paras, pasikvietus į svečius draugus ar giminaičius?..
- Anksčiau karpininkai buvo kaip mėsininkai: pagavai, parsivežei, suvalgei. Dabar vis labiau įsigali nuostata (kalbu ir apie save), jog sugavai – paleisk. Didžiųjų karpių mūsų ežeruose nėra tiek daug. Kas liko – išliko dar nuo tarybinių laikų. Stengiuosi žvejybon ištrūkti ne savaitgaliais, šiokią dieną, kai nėra žmonių. Norisi tylos, be to, karpiai – protingos žuvys...
- Ar dalyvauji varžybose?
- Šiemet prie Vabalių ežero (Alytaus r.) vykusiose varžybose buvau šeštas asmeninėje įskaitoje. Ežerą nuomoja vietos karpininkų klubas „Fanatikai”. Kaip ir kiekvienose varžybose, sėkmė labai priklauso nuo ištraukto sektoriaus. Jeigu burtų keliu tenka vieta, kur yra žolynai, dumblynai – sąlygos prastos, o jei ištraukei sektorių, kuriame karpiai iš viso nesilanko, žvejybą pavadinčiau beviltiška.
- Taip pat mėgstu žvejoti ir žinau, jog reta žvejonė apsieina be didesnių ar mažesnių nuotykių. Ar gali prisiminti ką nors tokio?
- Kartą su draugu išvykome žvejoti. Įsimetėme didžiulę pripučiamą 3 metrų 30 centimetrų ilgio valtį, meškeres ir visa kita, bet tik atvažiavę pastebėjome, kad namuose paliko pompa valčiai pripūsti. Negi grįši? (Žvejai - liaudis gana prietaringa, o grįžti namo – reikštų save pasmerkti nesėkmingai žūklei, - aut. past.) Pūtėme net sušilę kažkur 3 valandas – burnomis, pasikeisdami, kad net galva ėmė suktis... (Juokiasi)
Arba būna, kad besišeriant atskrenda būrelis narų, kurie galėdami panerti net į 4 metrų gylį, išgaudo nuo dugno karpiams skirtas vaišes. Skaudu, kai sulesa sumestus du kilogramus (apie 80 litų) baltyminių kukulių, ir žuvis nebeatplaukia...
Kitą kartą, žvejojant Kairių ežere, traukiant masalą į krantą, baltyminį kukulį atsivijo ir griebė 1,2 kilogramo lydeka – matyt žuvele palaikė.
- Vadinasi, karpių žvejyba – užsiėmimas ne iš pigiųjų?
- Pagrindinė idėja tokia: jeigu turi išsirinkęs vietą, važiuoji ten per savaitę du kartus ir pili vandenin „boilius” - pašarą. Vadinasi, su kuru per savaitę tiesiogine to žodžio prasme vandenin suberi šimtą litų. Taigi šeri kelias savaites, o paskui žvejoji. O kad būtų pigiau, su draugu šerti važiuojame pakaitomis.
- Ar nebūna, kad savo pašertoje vietoje randi įsitaisiusį kitą „meškerės brolį”?
- Kaip jau sakiau, savaitgaliais stengiuosi žvejybon nevažiuoti. Nors ne kartą yra buvę, kai kitas pamato, jog šeri ir „okupuoja” vietą. Dar daugiau, sykį per mėnesį du kartus toje vietoje radome tinklus. Matyt, pamatė, kaip čia „dūksta“ žuvys...
Bet net per varžybas Vabaliuose keli dalyviai savo meškerėmis užkabino brakonierių paliktus tinklus. Įsivaizduojate, per varžybas ištraukė du tinklus! O kiek jų iš viso užmerkiama kasdien Lietuvos ežeruose, galima nebent spėlioti. Iš kur čia tos žuvies bebus...
- Yra, kas „boilius” gaminasi namuose...
- Čia panašiai, kaip spiningautojas pasidaro sau blizgutę. Vis tas pats tobulumo siekimas. Būna, pagauna stambesnį ešerį ar lydekaitę ir svarbiausia – pagavo su savo rankų kūriniu, vieninteliu ir nepakartojamu. Taip ir čia. Karpininkas skaito, ieško ir maišo produktus – kuria kažką savo. O jeigu dar ir pagauna – labai smagu: vadinasi, mano receptas „suveikė”!
- Ar dažnai važiuoji žvejoti vienas, be kompanijos? Ką veiki tas ilgas valandas belaukdamas žuvies kibimo?
- Kartais važiuoju ir vienas. Seniai begaudžiau kitokias žuvis... Jei vieta pašerta, toliau nieko labai sudėtingo. Užsimeti meškeres, dar kiek pašeri ir lauki atplaukiant karpių. Pasikartosiu, tai tinginių žvejyba. Atsivežu televizorių, kompiuterį – srovę tiekia generatorius. Verduosi valgyti... Gyvenu kaip namuose (juokiasi).
