2014-07-25 02

Lietuvos darbo biržos duomenimis, jaunimo nedarbas mažėja: šių metų liepos 1 dieną jis smuktelėjo iki 3,5 proc. Kas ketvirtas jaunas bedarbis iki 25 metų amžiaus - absolventas. Šiuo metu jaunimas sudaro 8 proc. visų bedarbių, tai yra, pora procentų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Situacija Šiauliuose ženkliai nesiskiria: dažnai jaunuoliams nepavyksta įsidarbinti, nes jiems trūksta... praktinių įgūdžių.

Įsidarbina ne visi
Nors jaunimo nedarbas pastaruoju metu mažėjo, Lietuvoje jaunuoliams įsidarbinti vis dar sunku. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunų asmenų nedarbo lygis 2011 metais siekė 32,2 proc., 2013 metų gegužės 1 dieną sudarė 6,2 proc., o liepos 1 dieną smuktelėjo iki 3,5 proc.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo įregistruota 26,7 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų - 14,4 tūkst. mažiau nei pernai. Šiuo laikotarpiu į šalies teritorinę darbo biržą iš viso kreipėsi 41,7 tūkst. 16-29 metų jaunuolių.
Situacija Šiauliuose, palyginti su visoje šalyje vyraujančiu jaunimo nedarbu, ženkliai nesiskiria. Kaip ir kitur, mieste ne visiems jaunuoliams pavyksta įsidarbinti.
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Janinos Šiaulienės teigimu, į darbo biržą per pirmąjį 2014 metų pusmetį kreipėsi 2260 jaunuolių iki 25 metų amžiaus.
Iš viso įregistruoti 15454 bedarbiai, iš kurių 1272 - jaunuoliai. Per pirmuosius šių metų mėnesius Šiaulių teritorinė darbo birža padėjo įsidarbinti 1514 jaunų žmonių. Šiuo metu jaunuoliai sudaro 8,2 proc. visų bedarbių, tuo tarpu praėjusiais metais - 10,3 proc.
Specialistų teigimu, esminės jaunimo nedarbo priežastys kiekvienu atveju skirtingos. Įsidarbinti trukdo išsilavinimo, profesinio pasirengimo ar darbo patirties trūkumas, įgytų profesinių žinių neatitiktis darbo rinkos poreikiams, atkaklumo ar darbo paieškos įgūdžių stoka, nepakankama pagalba žengiant pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

Sprendimas – ir savanoriška praktika
Vyriausybė siekdama šią situaciją keisti įgyvendina užimtumo didinimo programą 2014–2020 metams. Vienas pagrindinių programos tikslų – skatinti jaunuolius baigti mokyklą ir įgyti kvalifikaciją, ugdyti teorinius ir praktinius darbo įgūdžius.
Tad pastaruoju metu ypatingo dėmesio sulaukė įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sudaryti bei užtikrinti būtinas sąlygas jaunimui nuo 16 iki 29 metų įgyti praktinių darbo įgūdžių savarankiškai sudarant savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais. Iki šiol galimybė jaunimui atlikti praktiką buvo tik tose įmonėse ar organizacijose, su kuriomis mokslo įstaiga yra pasirašiusi trišalę sutartį.
Paklausta, ką mano apie tokią galimybę leisti jaunuoliams atlikti praktiką įmonėse ar organizacijose, J. Šiaulienė atsakė: „Tokią iniciatyvą vertiname labai gerai. Darbo rinkai reikia ne tik diplomo, bet ir praktinių žinių. Ši priemonė padės sumažinti jaunimo nedarbą, nes dabartinė situacija rodo, kad sėkmingiausiai įsidarbina studijas su darbu derinantys asmenys.“

Jaunuoliams trūksta motyvacijos
„Įsidarbinti dažniausiai pavyksta kvalifikuotiems, aktyviems ir motyvuotiems jaunuoliams. Lengviausiai darbą susiranda gebantys save tinkamai pristatyti, išsiskirti iš kitų, nors norinčių padėti jaunuoliams įsidarbinti specialistų netrūksta, - teigė J. Šiaulienė. - Šiaulių teritorinė darbo birža didelį dėmesį skiria darbui su jaunimu - tam yra paruošti atskiri darbuotojai. Jie su jaunuoliais dirba individualiai ir grupėse, padeda jauniems žmonėms pasirinkti tinkamiausią veiklą: papildomus motyvacinius užsiėmimus, susirinkimus dėl verslo kūrimo, savanorystės. Siūlo ir drauge aptaria dalyvavimą įgyvendinamuose ESF projektuose, kuriuose suteikiama galimybė integruotis į darbo rinką su darbo biržos rėmimu.“
Ieškantys tinkamiausio darbo, bet nežinantys, kaip tai padaryti, turi galimybę dalyvauti įvairiose darbo rinkos politikos priemonėse. Šią vasarą čia vyksta renginių ciklo absolventams ir abiturientams renginiai „Nuo diplomo iki darbo sutarties“. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje jau įvyko 15 informacinių renginių, praktinių užsiėmimų, darbo mugių, seminarų absolventams ir abiturientams, kuriuose dalyvavo daugiau nei 250 jaunuolių.
Jauni žmonės iki 29 metų gali pasinaudoti jaunimo garantijų iniciatyvomis. Jiems, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius, siūlomas paslaugų ir priemonių paketas, kurį sudaro ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo skatinimo bei integravimo į darbo rinką priemonės.
Taip pat jaunimas turi galimybę praplėsti darbo paieškos galimybes registruodamiesi Lietuvos darbo biržos Talentų banke.
„Tai puiki galimybė prisistatyti, atkreipti į save darbdavių dėmesį, pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje, o darbdaviams – tai gera proga užsiauginti jaunus specialistus, patogus būdas greičiau susirasti kvalifikuotų darbuotojų“, - sakė J. Šiaulienė.
Tapti Talentų banko dalyviais kviečiami Lietuvoje ar užsienyje aukštąjį išsilavinimą įgiję arba jo siekiantys asmenys. „Talentų banke dalyvauti gali aukštąjį išsilavinimą įgiję absolventai, darbo ieškantys asmenys ir praktiką atlikę paskutinio kurso studentai“, - akcentavo darbo biržos darbuotoja.
Kartu J. Šiaulienė pastebėjo, kad jaunuoliai patys neskuba ieškoti nuolatinių darbo vietų.
„Jauni asmenys neskuba įsidarbinti, nes dirba projektuose arba mieliau renkasi trumpalaikius darbus. Kiti domisi tik esama situacija darbo rinkoje. Tačiau džiugu, kad jie į mus kreipiasi. Tai rodo, kad jaunuoliai pasitiki darbo birža, žino, kad gali būti įdarbinti ir įgyti darbinių įgūdžių, gauti informacijos, kaip ir kur ieškoti darbo, kaip ir kokią paramą gauti pradedant savarankišką veiklą. Vis dėlto neneigiu fakto, kad jauni asmenys darbo biržoje registruojasi ir dėl socialinių garantijų“, - pripažino darbo biržos specialistė.

2014-07-25 21

J. Šiaulienė: „Lengviausiai darbą susiranda gebantys save tinkamai pristatyti, išsiskirti iš kitų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų