Mano katinėlis, stovėdamas man už nugaros, kol peržiūrinėjau vakarykščio įrašo komentarus, perskaitė dienoraštį ir garsiai juokėsi, o paskui surimtėjo ir pareikalavo viską paneigti. O jei ne, tai nežinia ką  padarysiąs.

Toji „nežinia“ mane labiausiai ir paveikė. Tad rašau paneigimą.

Pirmiausia JIS nėra „katinėlis“, nors ir iš katinų šeimos (rašyti iš „kačių“ lyg ir netinka), nes gali dvidešimt valandų per parą miegoti, ką nuolat įrodo savaitgaliais.

Kaip JĮ vadinti dar neapsisprendžiau. Lyg tiktų „liūtas“, tik niekur neteko matyti liūto be karčių. Gal „tigras“? Bet kad JIS nemėgsta nieko dryžuoto, nei raino - kažkodėl dryžiai jam asocijuojasi su zebru. Ir nežinau kokiu: ant asfalto ar savanoje...

Vadinsiu - JIS.

Antra, paneigiu, kad JIS nuleidžia kojas nuo sofos. Nebent labai garsiai gamtos pašauktas.

Trečia ir paskutinioji paneigimo dalis - JO citata: „Prie tavo kompiuterio prisėdu tik tada, kai per televizorių nei krepšinio, nei futbolo nerodo“. 

Patvirtinu, kad yra būtent taip: per pasaulio futbolo čempionatą grįžęs iš darbo JIS dviem šuoliais nesiekdamas žemės atsidurdavo savo vietoje - ant sofos prieš televizorių...