Romualdas BALIUTAVIČIUS

Gyvename tamsiausią metų laikotarpį, kai žalumos aplinkoje tiek nedaug. Ne kas kita ir ant mūsų stalo: salotos, laiškiniai svogūnai, krapai ir kitoks gėris dabar dažniau tik prisiminimuose arba... prekybos centruose. Prisiminimų, žinia, į salotinę neįdėsi, o prekybos „taške“ už menką saujelę „žolyčių” sumokėsi kaip už gerą. Kas gi belieka?

Išeitį siūlo Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė, profesorė, daktarė Asta Klimienė ir jos kolegė, Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta Vainorienė: dargi šiuo metu ant palangių ar kitose panašiose vietose galima nesunkiai užsiauginti mums reikalingų žalumynų!

Nedideli sodininkų eksperimentai

„Bendradarbiaudami su rajone dirbančiais verslininkais, kartas nuo karto vykdome tyrimus ir teikiame rekomendacijas, - pasakoja A. Klimienė. - Ir mūsų pačių žmonės paklausia: ką galima auginti ant palangės? Todėl pačiomis paprasčiausiomis sąlygomis bandome auginti žaliąsias daržoves. Pastaruoju metu auginome gražgarstes (rukolas), laukines salotas, pipirnę, lapinį ridiką, krapus ir mūrinį šatrenį. Vienus pasėjome į kartono dėžutes, kitus augalus - į vazonus. Norėjome pamatyti ir pamatėme, kaip augalai dygsta, kaip jie gyvena. Kartu tai buvo ir dirvožemio išbandymas.”

Šituo metų laiku, pasak profesorės, turime trumpą dieną ir, nori nenori, augalai ištįsta, netgi pasėti pietinėje patalpų pusėje. O peraugę pradeda gelsti. „Todėl nereikėtų laukti, kol auginamos daržovės suvešės kaip vasarą, - pataria A. Klimienė. - Maistui pjauname jaunus, nedidelius lapelius, o į buvusiųjų vietą sėjame kitą partiją. Tačiau reikia atminti, kad vienoje dėžėje, bet skirtingu laiku pasėtos daržovės gožia šviesą vienos kitoms, todėl iki sėjant reikia visiškai „nušienauti“ prieš tai augusias.

„Tačiau šis vėlyvas ruduo ir žiemos pradžia eksperimentams buvo labai palankūs. Iki šalnų mūsų augaliukai gerai jautėsi dargi atvirame grunte, o paskui – nešildomame šiltnamyje. Ir atrodė kur kas geriau, negu kiti, auginami patalpoje, nes čia gavo daugiau šviesos.”.

Be abejo, viduje auginamus augalus galima papildomai apšviesti lempomis. Tinkamiausios tam yra liuminescencinės („dienos šviesos”) lempos – dėl joms būdingo šviesos spektro. Tačiau galima naudoti ir kitokias, kaitrines, ultravioletinių spindulių ar pan. Pasak profesorės, prieskoninės ir žaliosios lapinės daržovės nėra reiklios ir gerai auga esant vos keliems laipsniams šilumos. To nepasakysi apie šaknines daržoves.

Ką auginti?

Kokių dar žalumynų galima užsiauginti žiemą?

A. Klimienė: „Pažvelkite į parduotuvių lentynas. Tai rodo, kad lietuvių skonis kinta. Valgome nebe vien baltąją mišrainę, bet išmokstame pasigaminti kitokių užkandžių bei salotų su ne taip seniai lentynose pasirodžiusiais atvežtiniais augalais. Ir sėklų vis naujų atsiranda. Štai keletas augalų, kuriuos ant palangių sėkmingai galime užsiauginti ir viduržiemyje - be trąšų, stimuliatorių ar dirbtinio apšvietimo.

Sėjamoji pipirnė. Sėjama labai tankiai, nereikli aplinkai. Auga greitai ir derliaus galima sulaukti greičiau nei per savaitę. Aštroko skonio. Tinka sumuštiniams, salotoms.

Lapiniai ridikėliai. Užauga maždaug per savaitę. Maistui paprastai vartojami rudai vyšninės spalvos jų lapeliai, tačiau galima valgyti ir šakneles.

Salotinė sultenė. Gerai ir greitai auga kambaryje ant palangės. Tinka maistui pagardinti. Dera su salotomis, riešutais.

Sėjamoji gražgarstė. Lapelių skonis šiek tiek kartokas. Jauni lapeliai įmaišomi į salotas, padažus, sūrių patiekalus. Ši prieskoninė žolė labai mėgstama Italijoje.

Blakinė kalendra. Dažniausiai kaip prieskonis naudojamos jos sėklos. Tačiau žiemą iš sėklų užauginti daigai tinka maistui papuošti bei pagardinti.

Bazilikas. Puikus prieskonis mėsos ir žuvies, daržovių patiekalams, padažams ir kt. Maistui reikėtų vartoti jaunus daigus, nes šis augalas šiltamėgis ir dėl šviesos stygiaus vėliau gali imti nykti.

Petražolės. Jos gerai dygsta ir žiemą. Galima dar rudenį pasėti į vazonėlius. Geriausiai auga lapinės petražolės, kurių dedama į salotas, į plikomą arbatą. Petražolėmis pagardinama mėsa ir žuvis.

Svogūnai. Jų galima pasisėti arba, kitas plačiai žinomas būdas, pamerkti svogūnus į vandenį, ir jie ims leisti laiškus. Laiškų turėsime ir svogūnus pasodinę į žemę.”

Ne tik maistas, bet ir interjero puošmenos

Pasak profesorės A. Klimienės, kiti prieskoniniai augalai, tokie kaip kvapusis rozmarinas, kilnusis lauramedis, tikrasis kardamonas, tikrasis imbieras arba ciberžolė gali būti auginami interjere kaip daugiamečiai, dekoratyvūs kambariniai augalai. Šių augalų dalys – lapai, sėklos, šakniastiebiai – tinka pagardinti bei aromatizuoti arbatas, padažus, salotas, sriubas, mėsą ir pan. O štai tikroji mirta, nepaisant jos malonaus kvapo, dėl kartaus skonio nėra plačiai paplitusi. Daugiausia kaip prieskonis vartojama Viduržemio jūros regione. Vasara visi šitie augalai puikiai jausis sode arba balkone. Artėjant rudeniui juos būtina sunešti į vėsesnę verandą.

Mokslininkė nepataria žiemai sėti vaistažolių arba krapų. Krapai išstyps ir turės nedaug šakelių, o vaistažolės tamsiuoju metų laiku nesukaups tiek naudingų medžiagų kaip vasarą. Be to, sėkmingai juos auginti žiemą būtų reikalingi įvairūs papildai.

Pokalbio tęsinį skaitykite kitame „Šiaulių naujienų” priede „Tavo erdvė”.