Romualdas BALIUTAVIČIUS

Esame europiečiai ir visai dar neseniai gyvenome geografiniame senojo žemyno centre ir dažnas dėl to nosį rietėme, tačiau tikrovė tokia, kad iki tikrosios Europos mums dar toloka... Dėl tos priežasties „serijinis” lietuvis džiaugiasi nusipirkęs tik serijinę Vakaruose „nudrožtą” arba geriausiu atveju „padrožtą” mašinukę. Arba perka iš kito tokio pat šalia gyvenančio bėdžiaus... O kol taip, visada išlieka tikimybė, kad įsigyti galime visai ne tai, ką įsivaizduojame mokėdami pinigus. Taigi, kaip „neapsipirkti” perkant nebenaują automobilį? Patarimais dalijasi Šiaulių kolegijos Transporto inžinerijos katedros lektorius Romanas Švažas, daug metų išdirbęs šioje srityje ir automobilius pažįstantis ne vien iš specialiosios literatūros tomų.

Kėbulas

„Pirmiausia perkant nebenaują automobilį reikėtų vizualiai įvertinti, ar jis nebuvo daužtas. Automobilyje yra technologiniai tarpai – detalės jungiamos tarpusavyje ne kaip šaus į galvą. Taigi tarpai privalo atitikti technologinius reikalavimus, - pasakoja R. Švažas. - Nežiūrint to, prekyvietėse pamatysi mašinų, kurių kėbulų tarpai nevienodi... Kartais girdžiu, esą neleidžia gerai ištampyti (atstatyti geometrijos) prastas stendas. Manyčiau šitaip: stendas tik pagalbininkas, o svarbiausia čia, kad būtų geras meistras. Jeigu perkant automobilį matosi, kad tarpeliai nevienodi (tarkime, variklio gaubto priekyje jo beveik nėra, o gale – pirštas lenda), arba jei dėl to neužsidaro durelės, - galima garantuotai pasakyti, kad šitokios mašinos geometrija pažeista.”

Eilinis automobilio pirkėjas vargiai įžiūrės užglaistytus kėbulo defektus, tačiau yra ir tokių, kurie  įžvelgia net tuomet, kai mašina atrodo esanti idealios būklės. Ar čia irgi reikalingas talentas?

R. Švažas: „Ne kiekvienam tas duota... Reikalinga patirtis. Jeigu nematai viso to pats, tikslinga paprašyti kito, labiau patyrusio kaimyno ar draugo, kad padėtų išsirinkti mašiną. Yra meistrų, kurie virtuoziškai užglaisto bei nudažo kėbulo defektus, tačiau ne visi tokie. Kartais spalviniai perėjimai išryškėja pažvelgus į juos kitu kampu, iš kito taško. Arba galima pasižiūrėti iš vidaus, atsargiai pakėlus apmušalus. Iš karto pasimatys, jeigu tik bus kažkas daryta”.

Korozija veikia visus automobilius: vienus labiau, kitus - mažiau. Anksčiau, kai dar važinėjome žiguliais ir moskvičiais, nusipirkę iš karto apačią padengdavome antikorozinėmis dangomis. O dabar? Retas kuris šitaip bedaro. Antikorozinės dangos, aišku, kažkiek padeda, bet jeigu atsirado korozijos židinėlių, visos priemonės duoda tik laikiną efektą, tam tikra prasme tai yra tik pinigų taškymas. „Daug priklauso ir nuo žiemos, - teigia R. Švažas. - Šilta žiema, kaip ši – automobiliui tarsi „antras kvėpavimas”. O pernykštė žiema – visiška priešybė: kalnai sniego, daugybė druskos keliuose, drėgna, garai – galėjo gerokai pakenkti dargi apynaujo automobilio kėbului.”

Variklis

Toliau apžiūrime variklį. „Su benzininiais varikliais viskas paprasčiau. Galima, pavyzdžiui, pamatuoti kompresiją. Geros būklės variklio kompresija siekia 12-13 kilogramų į kvadratinį centimetrą. Ar kiek mažiau. Aišku, kompresija visuose cilindruose turi būti vienoda, - pataria R. Švažas. - O apskritai paėmus, problemų čia gali būti aibės, kurių nebūdamas specialistas ir neišsiaiškinsi: praleidžiantis vožtuvas, prakiurusi tarpinė ir t. t.”

Anot pašnekovo, sudėtingiau būna patikrinti dyzelinį variklį. „Jei sugalvosite pamatuoti kompresiją, turbūt ne kiekvienas savininkas sutiks, nes reikės ardyti, išimti purkštukus, nuimti nuo kaitinimo žvakių laidus ir pan. Ganėtinai daug visko, kol prieini iki paties proceso. Vis dėlto į technologinius procesus per daug gilintis neverta. Perkant automobilį su dyzeliniu varikliu reikėtų jį pabandyti užvesti šaltą ir esant šaltam orui. Jeigu pavyksta greitai ir iš karto – viskas daugiau ar mažiau tvarkoje,“ - sako pašnekovas.

Jo teigimu, parduodantys mašinas kartais gudrauja, dėl tos priežasties nederėtų aklai pasikliauti spidometro parodymais. Kartais į variklio alyvą įmaišoma visokių priedų, kad ir vadinamojo „daktaro”. Priedas sumažina besisukančių ir besitrinančių detalių tarpus, sukurdamas didesnį tepalinės plėvelės sluoksnį ir variklis kurį laiką dirba normaliai. Atmintina, jog ypač gerai visokie pašaliniai triukšmai bei defektai išryškėja paleidus šaltą variklį.

„Kaip dar galima bandyti patikrinti dyzelinį variklį? - klausia R. Švažas ir čia pat tęsia: - Reikėtų patikrint oro filtrą. Jeigu jame yra tepalo pėdsakų, toks variklis greičiausiai jau gyvena savo paskutines dienas. Yra dyzelinių variklių turinčių turbinas. Jeigu turbina pasidengusi tepalais, reiškia, ji irgi baigia atitarnauti.

Dabartiniai dizeliniai varikliai gerokai sudėtingesni už savo pirmtakus. Juose daug prikaišiota elektronikos. Pavyzdžiui, kuro padavimo sistemoje yra elektroniniai siurbliai, valdomi borto kompiutero. Vadinamosios plunžerinės poros kartais nebesukelia reikiamo spaudimo, ypač jeigu variklis yra šaltas. Ką tokiais atvejais daro „auksarankiai”? Jie „apgauna” elektroniką atitinkamai per jungiklį užtrumpindami 3 laidus, ateinančius nuo termodaviklio, valdančio šalto variklio paleidimą bei ventiliatoriaus įjungimą. Taigi spragtelėjus jungiklį, variklis užsives kuo puikiausiai, o jam sušilus, reikės tik išjungti „sistemą”. Žinoma, taip važinėsi ne ilgai, kol siurblys nusibaigs. Geriausiu atveju, tik per vasarą, kol ims vėsti orai...”

Važiuoklė

Pasak pašnekovo, čia viskas paprasčiau. Įvertiname amorizatorių būklę. Jie dažniausiai turi apsaugines gumas. „Apžiūrimos ir kitos gumos, tokios kaip kardaninio pusašio lankstai, liaudiškai dar vadinami „granatomis”. Visa tai gali ilgai tarnauti, jeigu laiku pastebėsime bei pakeisime apsaugines gumas, - teigia R. Švažas. - Viduje esanti detalė turi būti švari ir tepama. Gumai praplyšus, tepalas ištaškomas, o į vidų patenka purvas bei vanduo. Turbūt nereikia nė kalbėti, jog purvu tepama detalė greitai išeina iš rikiuotės.

Atkreipiame dėmesį į vairo traukes, jų antgalius. Tačiau šios detalės nėra labai brangios ir, esant reikalui, jų pakeitimas nėra sudėtingas. Galima sakyti, kad yra visai natūralu, jeigu perkant traukės antgalis truputį kliba – tai nesunku pataisyti. Todėl pats šis faktas negali būti lemiamas jūsų apsisprendimui.