Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį padėjo tašką dėl daugiau kaip trejus metus - nuo 2004 m. kovo 5 d. iki 2007 m. gegužės 17 d. - galiojusio ginčytino teisinio reguliavimo nustatant maksimalų 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydį vienam eismo įvykiui.

KT paskelbė, kad tokia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Ginčytoje nuostatoje buvo įtvirtinta, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės maksimali privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo asmeniui, ir tai reiškia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudiko mokama draudimo išmoka dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos negali būti didesnė už šią įstatyme nustatytą sumą.

Jeigu privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, taip pat ir neturtinei, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo arba už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Nutarime paminėta, jog nustatydamas privalomojo draudimo sąlygas įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad pareigos mokėti draudimo įmokas vykdymas netaptų per sunkia našta asmeniui, kuris pagal įstatymą privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo.

Tad įstatymų leidėjas ginčytu teisiniu reguliavimu nesukuria pagrindo atsirasti teisėtiems lūkesčiams, kad draudikas atlygins visą draudėjų padarytą žalą, nes pagal įstatymą draudikas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą įstatymo nustatyta tvarka ir sutarties pagrindu tiek, kiek numatyta įstatyme ir sutartyje. Todėl Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad draudikas išmoka maksimalų 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, pažeidžia apsidraudusių asmenų teisėtus lūkesčius.