Į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų rankas patenka neaiškios ir ginčytinos eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, bylos. Itin daug eismo įvykių „pritraukia” pėsčiųjų perėjos, nes pėstieji ne visada čia elgiasi drausmingai, pavyzdžiui, eidami perėją mėgsta „nukirsti kampus” arba iššoka prieš pat atvažiuojantį automobilį.

Autoriaus nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Po eismo įvykio kiekviena pusė dažniausiai įrodinėja „savo tiesą”, o kartais net užginčijami kelių policijos sprendimai. Tokios „užstrigusios” bylos atsiduria Lietuvos teismo ekspertų rankose.Taigi kokios dažniausios eismo įvykių priežastys, dėl ko paprastai nesutaria nukentėjusieji ir, žinoma, kaip viso to išvengti?

 

„Į mūsų įstaigą ateina bylos, kuriose užfiksuotos skaudžios autoįvykių pasekmės: žuvę ir sužaloti žmonės,  kuriose teismuose ginčijami policijos sprendimai. Teismai tokias bylas tirti perduoda mums. Taip pat gauname bylas iš policijos, kai būna neaiškus eismo įvykio kaltininkas, - sako Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis eismo įvykių ekspertas Ernestas Grigelis. - Kalbant apie eismo įvykius miestuose, čia dažniausiai susiduriame su užvažiavimo ant pėsčiųjų atvejais. Žinoma, esama ir kitokių bylų, kai sankryžose sukant į kairę nepraleidžiami tiesiai važiuojantieji arba neatsargiai įvažiuojama į pagrindinę gatvę iš šalutinės arba kiemo, tačiau tokių atvejų mažiau. O užmiestyje, kur greičiai didesni, susiduriame su kiek kitokio pobūdžio eismo įvykiais: išvažiavimais į priešpriešinę eismo juostą, susidūrimais kaktomuša, ir kt.” 

 

Pėsčiųjų perėjos

 

„Visuomenėje susiformavo klaidingas stereotipas, esą pėstysis perėjoje – karalius, o vairuotojas turi kantriai laukti, kol tas demonstratyviai sustojęs rišasi batų raištelį (dažniausiai taip elgiasi jaunuoliai) arba apžiūrinėja sustojusios praleisti transporto priemonės bamperį, arba įžengia į perėją prieš pat atvažiuojančią mašiną...” - norime išgirsti eismo įvykių eksperto komentarą.

 

Anot E. Grigelio, prieš įžengdami į pėsčiųjų perėją, pėstieji privalo įvertinti atvažiuojančiojo automobilio greitį bei atstumą iki jo. Jeigu pėstysis kliudomas koks metras nuo perėjos krašto (vos įžengus), tokiais atvejais, atliekant eismo įvykio tyrimą, dažniausiai nustatoma, kad eismo įvykio priežastis buvo pėsčiojo veiksmai. O vairuotojas, važiuodamas leistinu arba mažesniu už leistiną greičiu, nebeturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonės.

 

„Neretai pėstysis „nukerta kampą” - į perėją eina gatvės važiuojamąja dalimi arba netikėtai į perėją įvažiuoja dviračiu...”

 

E. Grigelis: „Pėstieji kirsti gatvę gali tik perėjose, o jeigu jos nepažymėtos - pagal sankryžose esančias kelkraščių bei šaligatvių linijas. Be abejo, „apvalinti kampų” pėstieji negali. Tačiau atsitikus eismo įvykiui, mes pirmiausiai vertiname, ar vairuotojas turėjo galimybę jo išvengti? Jeigu vairuotojas turėjo šitokią techninę galimybę, laikoma, kad jo veiksmai lėmė eismo įvykį (buvo priežastinis ryšys).

 

Dviratininkai per perėjas turi ei, bet ne važiuoti. Dviratininkas juda greičiau negu pėstieji, dėl to vairuotojams sumažėja techninių galimybių išvengti susidūrimo”. 

 

Reguliuojamos sankryžos

 

„Sunkiai sprendžiami ginčai, kai eismo įvykis nutinka šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, - tęsia pašnekovas. - Štai tipiška situacija: sankryžoje su šviesoforais, turinčioje po dvi eismo juostas abiem kryptimis, lengvasis automobilis, kaip ir iš priešingos pusės sustojęs autobusas (autofurgonas, vilkikas ar kita didelių gabaritų transporto priemonė), ketina sukti kairėn. Tačiau pagal galiojančias eismo taisykles, turi praleisti važiuojančiuosius per sankryžą tiesiai. Autobusas riboja kairėn sukančio lengvojo automobilio vairuotojo matomumą ir jis nežino, ar pirmoji eilė iš priekio laisva, ar ja artėja automobilis? Neretai ėmus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, rizikuojama ir manevras atliekamas neįsitikinus saugumu... Tada prasideda dideli ginčai, kas ir kokiam šviesoforo signalui degant važiavo per sankryžą. Dažniausiai abi pusės teigia važiavusios „per žalią”, - pasakoja eismo įvykių ekspertas.

 

Pasak E. Grigelio, tokiu atveju per vis geriausia sankryžoje palaukti geltono šviesoforo signalo arba net raudono, ir tada baigti manevrą. T. y. šimtu procentų įsitikinti, ar pirma priešpriešinio eismo juosta niekas nevažiuoja tiesiai. „Įvykus susidūrimui, mes tokių dalykų, kaip šviesoforo signalai, nevertiname ir darome išvadą, kad sukančiojo veiksmai tapo svarbiausia sąlyga kilti eismo įvykiui. Net jeigu iš priekio atvažiuojantysis sankryžą pasiekia degant geltonam šviesoforo signalui, Kelių eismo taisyklėse parašyta, jog vairuotojui leidžiama važiuoti toliau, jeigu nurodytose vietose gali sustoti tik staigiai stabdydamas”.

 

Dviratininkai

 

Užmiestyje dviratininkai privalo vilkėti šviesą atspindinčias liemenes. „Pastebėjome, kad įsigaliojus šiam eismo taisyklių pakeitimui, užmiestyje smarkiai sumažėjo susidūrimų su dviratininkais tamsiuoju paros metu. Iki tol šitokio pobūdžio avarijų turėdavome gana daug, nes švieselė arba atšvaitas dviračio gale nebuvo tokie efektyvūs, kai tuo tarpu liemenės leidžia automobilių vairuotojams dviratininkus pastebėti iš toli”, - teigia E. Grigelis.

 

Bylos ir liudytojai...

 

„Nuo eismo įvykio iki to momento, kai į jus kreipiamasi, gali praeiti mėnuo ir daugiau... Po šitiek laiko nebelieka avarijos pėdsakų, sunku surasti liudytojus...  Kuo tada vadovaujatės nustatydami įvykio aplinkybes?” - klausiame.

 

E. Grigelis: „Remiamės techniniais duomenimis. Mūsų darbas vyksta kabinetuose. Bendrauti su vairuotojais negalime, tam, kad būtų išvengta šališkumo ir nebūtų daroma įtaka sprendimams. Ekspertizės aktas arba specialisto išvada rašoma remiantis policijos surinkta medžiaga”.

 

„Į avariją patekusiam eismo dalyviui dažnai būna sunku psichologiškai prisiversti perskaityti bei įvertinti, ar teisingai aprašyta situacija protokole, ar neįsivėlė klaidų nubraižytoje schemoje? (Ne tai galvoje). Ką daryti, jeigu tokie netikslumai „išlenda” vėliau?”

 

E. Grigelis: „Žmogus vis tiek turi žiūrėti, po kuo pasirašo... Jeigu visgi pastebimi netikslumai, dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pastabas galima pareikšti bylą tiriančiam pareigūnui. Šiaip ar taip visi netikslumai ir prieštaravimai turi būti pašalinti ikiteisminio tyrimo arba administracinės bylos nagrinėjimo metu.”

 

„Ar dažnai susiduriate su „samdomais liudytojais”?

 

„Mes nevertiname liudytojų parodymų: tyrimą atliekame pagal techninius duomenis: kas užfiksuota eismo įvykio vietoje, kas užfiksuota nuotraukose, jeigu reikia, apžiūrime transporto priemones, nustatome greičius, įvertiname išsibarsčiusias šukes, stabdymo pėdsakus... Turime ir  kompiuterinio modeliavimo programą. Labai svarbu, kokios būklės medžiaga patenka pas mus, kaip ji paruošta. Jeigu reikia, prašome papildomų duomenų, nes patys juos rinkti neturime teisės. Liudytojų parodymų vertinimas yra policijos pareigūnų ir ikiteisminį tyrimą kuruojančių asmenų   kompetencija”, - sako eismo įvykių ekspertas.

 

Anot jo, kartais kompleksinės eismo įvykių ekspertizės daromos drauge su medikais. Pasitaiko, kad neblaivaus asmens vairuojama transporto priemonė nuvažiuoja nuo kelio ir žūsta žmogus. Paprastai kartu važiavęs asmuo teigia, neva vairavo žuvusysis. Tokiais atvejais kompleksinės ekspertizės metu tiriami kūno sužalojimai, automobilio sugadinimai ir taip nustatoma, kas visgi tą kartą vairavo. Labai dažnai paaiškėja, jog vairavo likęs gyvas asmuo. Tiesiog norima kaltę suversti žuvusiam keleiviui.