Aušra LAURINKIENĖ

Ne paslaptis, kad paskutinis vasaros mėnuo daugeliui Šiaulių baidarių  ir kanojų irkluotojų žymi sezono pabaigą. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet per trisdešimt irklavimo trenerių Rimo Bernoto bei Antano Lanko auklėtinių su vasara atsisveikino sporto-poilsio stovykloje prie Pašvinio ežero.

Baudžiamąją  teisę praėjusiais metais Vilniaus universitete baigęs ir imtynininko duonos „ragavęs” irkluotojas Aurimas Lankas „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad išskirtinis šios stovyklos bruožas – rytinis krosas: „Jis yra privalomas visiems - nuo didžiausio iki mažiausio sportininko. Visi keliamės 8 valandą ryto ir bėgte marš 15 kilometrų! - juokėsi trenerio Antano Lanko sūnus.  – Kaip kas gali, kaip kas moka, tas taip ir sugeba įveikti šį atstumą. Būna visko, bet mes, irkluotojai, visur ir visada sugebame įveikti bet kokias  kliūtis”.

Nemenką  atstumą nubėgę sportininkai vėliau veikė kas ką  norėjo arba, tiksliau,  - kas arčiau širdies: „Visi užsiėmė aktyviu poilsiu – vieni į rankas čiupo meškeres, kiti – tinklinio ar  krepšinio kamuolius. Beje, būtent žvejyba prie Pašvinio ežero sutraukė daugelį stovyklautojų”, - neslėpė šiuo metu Šiauliuose paskolų vadybininku-teisininku dirbantis 24-erių metų irkluotojas.

Sporto-poilsio stovykloje irkluotojai ne tik krosą bėgo, aktyviai poilsiavo, bet ir kulinarinius sugebėjimus demonstravo: „Kasdien buvo paskiriami budėtojai, kurie turėjo visiems paruošti pusryčius, pietus ir vakarienę. Buvo galima išvysti įvairiausių kulinarinių šedevrų – nuo picos iki žuvies kotletų”, - šyptelėjo stovyklautojų nuotykiais pasidalijęs sportininkas. Jis pridūrė, jog žaibišku greičiu buvo „patvarkyti” jo tėčio ir trenerio specialiu receptu marinuoti šašlykai.

„Laisvu laiku daugelis stovyklautojų žaidė dabar didžiąją dalį žmonių iš proto vedanti kortų žaidimą – pokerį. Nuo mažiausio iki didžiausio stovyklautojo susižavėję bandė perprasti šio žaidimo subtilybes bei kombinacijas.

Tiesa, kaip minėjau, daugiausia dėmesio sulaukė žvejyba  - didžioji dalis sportininkų netingėdavo keltis net 5 valandą ryto ir eiti ežero pakrantėmis bei ieškoti  geriausios vietos pagauti žuvį. Ir, galima pripažinti, jiems sekėsi gana neblogai – buvo pagauta daug ir įvairios žuvies, iš kurios buvo kepami kotletai”.

Anot Aurimo Lanko, mažieji stovyklautojai (10-12 metų) trenerius tiesiogine to žodžio prasme vedė iš proto prašydami leisti maudytis vėl ir vėl... „Jie mirkdavo vandenyje, kol pamėlynuodavo lūpos, o vos tik išlipę iškart klausdavo „Treneri, kada vėl galėsime eiti maudytis?” - juokėsi irkluotojas.

Porą  vakarų, kaip visose stovyklose, buvo rengiamos diskotekos: „Jų  labiausiai laukė mažieji sportininkai. Galbūt todėl, kad didieji buvo labai drovūs, o gal tiesiog mažoji karta – labai drąsi”.

Neišvengta ir pagrindinio sporto stovyklų akcento – krikštynų:  „Baigiantis stovyklai buvo pakrikštyti naujokai. Surišti virvele jie kentė įvairius išbandymus, kuriuos jiems surengė „didžiukai”. Naujokai buvo apšlakstyti dumbliais, miltais ir galų gale sumesti nuo tiltuko į vandenį”.

Aurimas Lankas pasakojo, kad septynios dienos prabėgo kaip viena, o dabar sportininkų laukia itin svarbus etapas – pasirengimas naujajam sezonui: „Laukia nauji sporto krūviai, naujos treniruočių metodikos ir panašiai. Įsigijome naują valtį „Nelo”. Dar neaišku, kam ji atiteks, kol kas ją bandau aš, bet žiūrėsime, kam jis bus labiausiai reikalinga”.

Kaip minėta, kai kuriems Šiaulių baidarių ir kanojų irkluotojams sezonas jau baigėsi, o kai kurių šio mėnesio pabaigoje laukia „Moksleivių taurės” varžybos. „Tada jau vyks pačių  šiauliečių surengtos sezono uždarymo varžybos. Bet apie jas – vėliau”, - šypsojosi sporto mokyklos „Atžalynas” baidarių ir kanojų irklavimo vyriausiojo trenerio sūnus, rugsėjo 7-ąją švęsiantis 25-ąjį gimtadienį.